Paskelbta
3 val prieš-
By
Raminta V.
• Rudens laikas Lietuvoje įvedamas paskutinį spalio sekmadienį – šiemet tai bus spalio 25-osios naktis
• Laikrodžiai bus sukami viena valanda atgal
• Išmanieji įrenginiai laiką atnaujina automatiškai, jei įjungta tokia paslauga
• „Bitė“ jau paleido pirmąjį atominį laikrodį, kuris laikomas tiksliausiu laiko matavimo šaltiniu pasaulyje
Sekmadienį Lietuvoje vėl įvedamas žiemos laikas – laikrodžiai atsukami viena valanda atgal. Telefonuose ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose laiko ranka keisti nereikia, jei juose pasirinkti automatiniai laiko ir datos nustatymai. Tiksliausiu laiko matavimo šaltiniu pasaulyje laikomi atominiai laikrodžiai. Kuo laiko matavimui svarbus atominių laikrodžių tikslumas, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje. O konkrečioje vietovėje, pereinant prie žiemos arba vasaros laiko, valanda parenkama pagal įrenginyje nustatytą laiko juostą“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Artėjant laikrodžių persukimui, pašnekovas primena, kad ne visi įrenginiai prie naujo laiko prisitaiko automatiškai. Kai kurių prietaisų rodmenis vis dar tenka pakeisti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, automobilių ar orkaitės laikrodžius vis dar tenka persukti ranka.

Išmaniuosiuose įrenginiuose laiką automatiškai pakeičia operacinė sistema, o tikslumą padeda užtikrinti sinchronizavimas su laiko serveriais, kurių atskaitos taškas – atominiai laikrodžiai. Pasaulinį tinklą sudaro šimtai itin tikslių atominių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Šie laikrodžiai matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką nanosekundžių – milijardinės sekundės dalies – tikslumu.
Tokia tiksli įrenginių sinchronizacija reikalinga ne tik tam, kad telefone matytume tikslias valandas ar laiku gautume priminimą apie kalendoriuje pažymėtą susitikimą. Mobiliojo ryšio bendrovėms itin tikslus laikas būtinas ryšio bokštų sinchronizacijai. „Mobiliojo ryšio bokštai negali veikti kiekvienas pagal savo laikrodį. Visi jie turi siųsti ir priimti duomenis tiksliai suderintu laiku. Jei tarp bokštų laikrodžiai išsiderintų, mobiliojo ryšio signalai persidengtų, atsirastų trikdžių – dėl to ryšys lėtėtų ar taptų nestabilus. Itin tikslus laikas leidžia tūkstančiams ryšio bokštų veikti darniai ir užtikrinti, kad žmonėms skambučių ir interneto paslaugos veiktų sklandžiai“, – tikina M. Ropė.
Dažniausiai mobiliojo ryšio tinklas tikslų laiką gauna iš GPS palydovų. Visgi šiandieninė geopolitinė situacija rodo, kad Baltijos regionui to negana dėl Rusijos nuolat keliamų GPS signalų trikdžių. Dėl to „Bitė“ šiemet įsigijo Šveicarijos bendrovės cezio atominį laikrodį, kuris bendrovei atsiėjo daugiau kaip 110 tūkst. eurų.
„Atominis laikrodis pačių GPS trikdžių nestabdo, bet kai GPS nepasiekiamas arba informacija suklastota, jis padeda tinklui išlaikyti tikslų laiką. „Bitės“ įsigytas atominis laikrodis, net ir visiškai nutrūkus GPS signalui, apie 40-60 dienų gali išlaikyti tikslų laiką su ne didesne kaip 100 nanosekundžių paklaida. Mūsų klientams tai svarbu, nes atominis laikrodis padeda užtikrinti stabilų 4G ir 5G ryšį net sutrikus vienam iš įprastų laiko šaltinių“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Jei visgi matote, kad perėjus prie žiemos laiko, telefonas rodo netikslias valandas, patikrinkite ar pasirinkta funkcija „automatinis datos ir laiko nustatymas“. Taip pat patikrinkite, kokia įrenginyje pasirinkta laiko zona – Lietuva priskiriama Vilniaus laiko zonai. Perėjus prie žiemos laiko, rodoma UTC+2 laiko zona, prie vasaros – UTC+3. Jei nustatymai teisingi, tačiau valanda vis tiek neatnaujinta, verta įrenginį prijungti prie interneto ir paleisti iš naujo.
„Apple“ taip pat rekomenduoja įsitikinti, ar įrenginyje įdiegta naujausia sistemos versija, kuri taip pat gali turėti įtakos laiko parametrams.
Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981- ųjų.



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Populiariausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ šiemet investavo 18,8 mln. Eur – 18 proc. daugiau nei per tris pirmuosius 2025-ųjų ketvirčius....
Lietuvoje pristatytas naujausias išmanusis laikrodis „Huawei Watch D3“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama kraujospūdžio ir kitų sveikatos rodiklių stebėjimui. Šis modelis...
Vaiko priežiūra, artimojo slauga, santuoka ar kiti asmeniniai poreikiai – aplinkybės, dėl kurių darbuotojui gali prireikti nemokamų atostogų. Valstybinė darbo...
Audros, elektros tiekimo sutrikimai, kibernetinės atakos ir hibridinės grėsmės – tik dalis rizikų, kurioms dar prieš kelerius metus daugelis įmonių...
Ar energijos taupymas galėtų tapti papildomu pajamų šaltiniu Lietuvos verslui? Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertėReklama Investicijos į energijos...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...