Nekilnojamasis turtas
„Citus“ ekspertai: gegužę Vilniaus būsto rinkoje – geros žinios, drąsą demonstruoja plėtotojai, atsargiai optimistiški ir pirkėjai
Gegužė trijų didžiųjų miestų pirminėse būsto rinkose pažymėta skirtingomis nuotaikomis, tačiau didžiausioji, sostinės rinka mėnesį praleido optimistiškai. Nors kovo mėnesio sandorių skaičiaus rezultatas dar nepagerintas, tačiau jis – geresnis nei balandį ir panašus į matytą sausio–vasario laikotarpiais. Tuo tarpu būstų pasiūla pasipildė rekordiškai.
Reklama
Vilniuje praėjusį mėnesį buvo sudarytos 246 preliminariosios sutartys dėl naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo, rodo išankstiniai „Citus“ analitikų duomenys. Balandį sandorių sudaryta 307, o gegužę prieš metus – 252. Tai geras rezultatas po paklausos sumažėjimo balandį, galimai, sukeltą neišsipildžiusių Euribor sumažėjimo lūkesčių. Beje, šiuo metu 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, aktualiausia būsto paskolų gavėjams, yra grįžusi į praėjusių metų vasaros pradžios lygį ir yra mažiausias per beveik 12 pastarųjų mėnesių – paskutinę gegužės dieną ji buvo 3,745 proc.
O pats didžiausias ir ryškiausias pokytis Vilniuje praėjusį mėnesį buvo asortimento pokytis. Vos per mėnesį startavo keturi nauji projektai ir keturi anksčiau pradėtų projektų etapai – viso net 745 būstai: 727 butai ir vienas naujas, 18 kotedžų projektas. Būsto rinkos atsigavimas Vilniuje įsitvirtina – sandorių skaičius artėja prie 400, metinis vidurkis – prie 300
Šiuo metu naujų būstų asortimentas Vilniuje siekia 5 534 vienetus ir yra net 12 proc. didesnis nei prieš mėnesį, net 28 proc. didesnis nei metų pradžioje ir 24 proc. didesnis nei prieš metus.
„Rinkoje matome pagerėjusius lūkesčius. Tai rodo, kad verslas pozityviai vertiną esamą situaciją, ekonomikos būklę ir būsto rinkos augimo perspektyvą. Nebeliko kalbų apie stabdomus projektus, nukeliamus ar keičiamus planus ir tai yra išties geras ženklas. Vartotojai būtent būsto rinkoje kol kas yra atsargesni, nors kiti sektoriai jau stebi atsigavimą. Šis atsigavimas turėtų pasijausti ir nekilnojamojo turto sektoriuje ir tai įvykti galėtų jau birželį – mėnesį, kada visi laukia prognozuojamo Europos centrinio banko sprendimo mažinti palūkanas“, – sako kūrybiškų NT projektų bei vietokūros kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jis akcentuoja, kad gegužę dar labiau išaugo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, stebimas Valstybės duomenų agentūros: jis dabar sudaro +6 punktus ir paskutinįkart toks aukštas buvo 2019 m. vasarą. Vartotojų lūkesčiai priklauso nuo daugybės faktorių, kurių vienas svarbiausių – infliacijos ir perkamosios galios santykis, kuris irgi gerėja. Optimistinės žmonių nuotaikos katalizuoja vidaus vartojimą, tačiau, pastebi Š. Tarutis, būsto rinkoje jį vis dar slopina aukštos palūkanos. Kodėl gyventojų skaičius skiriasi dvigubai, o būsto rinka – penkiskart?
„Visgi, vertinant smarkiai suspaustą paklausos spyruoklę – būsto poreikį turinčių, tačiau sprendimą įsigyti nukeliančių potencialių pirkėjų skaičių – asortimento augimas yra labai geras ženklas. Jis neleis susidaryti pasiūlos vakuumui ir sparčiai kilti kainoms, todėl įperkamumas vis gerės dėl augančių atlyginimų ir gerėjančių finansavimo sąlygų. Tai, galų gale, turėtų išjudinti tą buksuojantį paklausos traukinį, nes objektyvių barjerų tam sistemingai mažėja. Svarbu, kad žmonės sprendimą priimtų racionaliai, vedami poreikio, o ne baimės į tą traukinį nespėti“, – pabrėžia „Citus“ investicijų ir analizės vadovas.
Sostinėje vidutinės pasiūloje esančių butų kainos gegužę koregavosi į mažesnę pusę – nuo 3 376 iki 3 337 Eur/kv. m. Tai sudarė 1,16 proc. mėnesinį pokytį. Nuo metų pradžios kainos padidėjo 1,12 proc., o nuo pernai gegužės mėn. – 3,06 proc.
Per gegužę Vilniuje ir Kaune, „Citus“ valdomuose projektuose buvo sudaryta 19 sandorių: daugiausia preliminarių sandorių sudaryta neseniai startavusiame projekte „Mūnai by CITUS“ – 10. Dar 5 pardavimai įvyko „Kaip Niujorke by CITUS“, 3 – „Miško arduose by CITUS“, kur liko paskutiniai butai baigiamame trečiajame, paskutiniame projekto etape. Kaune 1 sandoris sudarytas „Radio City by CITUS“, kur taip pat liko vos trys patalpos pirmajame projekto etape. Būsto paklausa lenkia pastarųjų dvejų metų rezultatą – grįžta ekonominio segmento pirkėjai
Kompanijos asortimente šiuo metu – 275 būstai. Iš jų – 171 butas Vilniuje, kur į asortimentą jau įtrauktas naujai birželį startuojantis projektas „Ežero takais by CITUS“ su 78 butais. Dar 66 apartamentai liko Druskininkų projekte „Nemunas by CITUS“ ir 26 apartamentai naujame, šiandien startuojančiame projekte „Nidos bangos by CITUS“.
Kaune ir Klaipėdoje pokyčiai per gegužę buvo mažiau ryškūs. Gerokai mažesnės būsto rinkos šiuose miestuose kol kas pasižymi vangesne dinamika. Abiejuose miestuose mėnesio rezultatų lentelėse, paklausos grafose dega panašūs skaičiai. Tiesa, pasiūla ir čia augo.
Kaune per mėnesį sudaryta 50 sandorių – apie 14 proc. mažiau nei balandį (58) ir panašiai tiek, kiek ir pernai gegužę (49). Vilniuje paklausa toliau auga, kituose didmiesčiuose prieš metų pabaigą – stabtelėjimas
Pasiūla nuo 816 vnt. balandžio gale ūgtelėjo iki 965 – 18,3 proc. per mėnesį. Aruodus papildė net 187 butai trijuose projektuose ir viename naujame ankstesnio projekto etape. Tai taip pat buvo didžiausias prieaugis nuo pernai gegužės, tikėtina, rodantis, kad laukiama ir laikinosios sostinės būsto rinkos atsigavimo.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos Kaune, statistiškai, sumažėjo 3,07 proc. – gegužę jos siekė 2 620 Eur/kv. m, balandį – 2 703 Eur/kv. m. nuo metų pradžios fiksuotas 0,73 proc. prieaugis, per 12 mėn. – 1,39 proc. susitraukimas. Taigi, ir antrajame pagal dydį Lietuvos mieste būsto kainos išlieka stabilios ir kinta nereikšmingai.
Klaipėdoje per mėnesį sudaryti 9 sandoriai (balandį – 7, prieš metus – 16). Pasiūla uostamiestyje paaugo beveik 6 proc. nuo balandžio – nuo 539 iki 571. Prieš metus naujų būstų „sandėlis“ sudarė 481, taigi metinis augimas didesnis – 18,7 proc., o gegužę naujų projektų mieste atsirado du; juose – 38 butai.
Vidutinės butų kainos Klaipėdoje taip pat labai nežymiai susitraukė (0,8 proc.) ir fiksuota ties 2 214 Eur/kv. m riba. Ilgesniu laikotarpiu čia taip pat pastebimas nežymus mažėjimas: nuo metų pradžios jis siekia 0,2 proc., o per dvylika mėnesių – 2,08 proc.
