Paskelbta
4 metai prieš-
Pernai naujos statybos būstas Baltijos šalyse brango 10-15 proc., augo ir antrinės rinkos būsto kainos. Tačiau įsigyti nekilnojamąjį turtą Latvijoje vis dar yra žymiai pigiau nei Lietuvoje ir Estijoje. „Luminor“ bankas prognozuoja, kad nekilnojamojo turto rinka stabilizavosi, o kainos Baltijos šalyse pirmąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti nepakitusios.
Praėjusiais metais Baltijos šalių būsto rinka patyrė kainų svyravimą. Jei pirmąjį 2022 metų pusmetį kainos aiškiai augo, vėliau, kylant pragyvenimo išlaidoms ir mažėjant gyventojų perkamajai galiai, kainos arba stabilizavosi, arba net šiek tiek sumažėjo. Pirmaisiais šių metų mėnesiais kainos stabilizavosi ir turėtų išlikti stabilios visą pirmąjį šių metų pusmetį. „Vakarų medienos grupės“ vadovė: paklausa baldų sektoriuje stabilizavosi
Ilgesnio laikotarpio prognozes nulemia įvairūs veiksniai – infliacija, darbo užmokesčio lygis, bendrasis vidaus produktas, Europos centrinio banko sprendimai, taip pat energijos išteklių kainos, padidėjusi pasiūla antrinėje rinkoje. Po žinios apie didėjančias šildymo išlaidas nuo 2022 m. vasaros išaugo parduodamų būstų skaičius. Lyginant praėjusių metų sausio ir gruodžio mėnesius, Latvijoje skelbimų skaičius nekilnojamojo turto portaluose išaugo 80 proc., Estijoje – 64 proc., o Lietuvoje – 44 proc. Vidutinė būsto kvadratinio metro kaina antrinėje rinkoje yra mažiausia Latvijoje – 1040 eurų, Lietuvoje – 1400 eurų, o Estijoje – 2500 eurų. Ką reikia žinoti ir ką suplanuoti, kad būsto įsigijimo procesas būtų sklandus
„Didelė infliacija ir augantys mokesčiai už komunalines paslaugas žiemos mėnesiais tikriausiai prisidėjo prie to, kad į rinką atkeliavo nenaudojami būstai. Siekdami sumažinti išlaidas, savininkai nusprendė juos parduoti. Tikėtina, kad šildymo sezono pabaigoje pasiūla vėl sumažės. Apskritai vidutinis laisvų būstų skaičius rinkoje šiemet galėtų išlikti praėjusių metų lygyje“, – sako „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė. DI ekspertas A. Bernatonis: trys taisyklės, kurios padės verslui aptikti naujas technologijas anksčiau už konkurentus
Būsto kainos naujuose Baltijos šalių nekilnojamojo turto projektuose nesikeitė nuo 2022 metų antrojo pusmečio ir artimiausiu metu turėtų išlikti tokio paties lygio. Lyginant šio segmento nekilnojamojo turto rinką tarp kaimyninių šalių, vidutinė naujų projektų kvadratinio metro kaina Latvijoje siekia 2300 eurų, tai gerokai atsilieka nuo Lietuvos (2900 eurų) ir Estijos (3000 eurų) už kvadratinį metrą. Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą
„Mažai tikimybės, kad šiemet naujo būsto kainos mažės, nes statybų kaštų dideli, o naujo būsto pasiūla – nepakankama“, – mano O. Kazanavičienė.
„Luminor“ banko duomenimis, vidutinė būsto paskola žiemos mėnesiais (gruodį-vasarį) didžiausia buvo Estijoje – apie 138 tūkst. eurų, Lietuvoje ji siekė 111 tūkst. eurų, o Latvijoje – 91 tūkst. eurų.
Būsto kaina ir vertė – ne tas pats: ką svarbu žinoti pirkėjui?
Žygimantas Mauricas: Lietuvos ekonomika spaudžia akceleratorių – kiek ilgai tai tęsis?
Būsto paskolos auga kartu su kainomis: vidutinė suma per metus padidėjo beveik 22 tūkst. eurų
Pašto dėžutėje – banko kortelė jūsų vardu: ekspertas įspėja apie naują sukčiavimo schemą
Fiksuotos ar kintamos būsto paskolos palūkanos: ką šiandien verta rinktis?
Gavote didelę pinigų sumą? Ekspertas pataria, nuo ko pradėti
Nuo apskaitos iki NT: kaip „Luminor“ banko finansavimas padėjo sukurti naują pajamų šaltinį
Jaunuoliai apie finansus mokosi „TikTok“: kada patarimai tampa rizikingi?
Ilgesnis būsto paskolos terminas: kada jis naudingas, o kada gali tapti našta?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Pranešimas žiniasklaidai 2026 m. spalio 20 d. Dar 9 metai nuomoje? Štai kada lietuviai vidutiniškai įsigyja pirmą būstą Lietuvoje savarankiškai...
Pranešimas žiniasklaidai Berlynas, 2026 m. spalio 20 d. „Zalando“ stiprina B2B ambicijas: prie vadovų komandos jungiasi Tomas ChristensonasReklama Siekdama paspartinti...
Vilniuje naujų butų pasiūlai jau kurį laiką laikantis ties 6 tūkst., pirkėjų pasirinkimas išlieka platus. Todėl vis daugiau reikšmės įgauna...
Klaipėdoje planuojami energetikos infrastruktūros projektai kurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, tačiau dalis šioms technologijoms reikalingų kompetencijų darbo rinkoje dar tik...
Pasikeitus Europos Sąjungos elektroninės atpažinties reikalavimams, Lietuvoje pradedamos keisti „Mobile-ID” paslaugą palaikančios SIM kortelės. Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2″ klientai, kurie...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...