Vilniaus mamuto istorija: kaip šiandien atrodytų Antakalnis, jei mamutai nebūtų išnykę?

Dirbtinis intelektas padėjo sujungti šiuolaikinį Vilnių ir priešistorinius laikus bei parodė, kaip šiandien atrodytų sostinės Antakalnio mikrorajonas, jei jame vis dar gyventų mamutai. Idėją sukurti šią sintezę įkvėpė prieš daugiau nei 65-erius metus Antakalnyje atkasti beveik 14 tūkst. metų senumo mamuto kaulai.

Reklama

„Antakalnis mena gilią istoriją, tai vienas seniausių ir žaliausių Vilniaus mikrorajonų. Tai, kad jame tiesiant požemines komunikacijas buvo rasti mamuto kaulai, tik paliudija jo turtingą praeitį ir ryšį su natūralia gamta, kurį mikrorajonas išsaugojo iki šių dienų. Prieš daugiau nei pusšimtį atkastas vertingas radinys yra tapęs nebyliu Antakalnio simboliu. Norime jį vėl prakalbinti ir jo istoriją priminti ne tik mikrorajono gyventojams, bet ir visiems vilniečiams. Vietovėje, šalia Neries, statome gyvenamųjų namų projektą „Vileišio 27“ – pamanėme, jog būtų įdomu pamatyti, kaip šie gyvūnai atrodytų būdami mūsų kaimynais“ – sako idėją iniciavusios NT projektų plėtotojos „Realco“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Kristina Grubliauskaitė-Svitojė.

Viziją materializavo ir realistinius vaizdus, pasitelkęs dirbtinį intelektą, sukūrė fotomenininkas Adas Vasiliauskas. Kas gali apsaugoti nuo traumų

„Ne daug kam žinoma apie Antakalnyje rastus mamuto kaulus, nors tai yra neatsiejama šio sostinės mikrorajono dalis. Tad dirbdamas ties šiuo projektu, norėjau ne tiesiog sukurti stulbinančią nuotrauką, bet priversti ją pamačiusius žmones stabtelėti ir susimąstyti, ar tikrai Antakalnyje gyveno mamutai, taip pat suprasti, jog šis didingas gyvūnas yra stipriai susijęs su rajono istorija“, – pasakoja A. Vasiliauskas.

Fotomenininkas atvirauja, jog kuriant vizualus nebuvo siekta mamutų atkurti pagal jų tikrąjį dydį – atvirkščiai, norėjosi gyvūnus parodyti didelius ir didingus. Vizualų gamyba užtruko ne vieną valandą – dirbtinis intelektas kol kas negali „dirbti“ su esamomis nuotraukomis, todėl teko naudojant skirtingus įrankius atskirai kurti kiekvieną dalelę, ją iškirpti, įklijuoti ir pritaikyti tinkamus rakursus. Įdaryti upėtakį – paprasčiau nei galvojote

Baigiantis paskutiniajam ledynmečiui Europoje išnykę mamutai buvo apie 4 metrų ilgio ir 3,6 metrų aukščio, svėrė apie 7 tonas ir savo išvaizda priminė Indijos dramblius. Įspūdingi buvo ir jų durklai – suaugusio mamuto iltis galėjo sverti apie 10 kg ir būti 3 metrų ilgio.

A. Vasiliauskas priešistorinius mamutus įkurdino pro Antakalnį vingiuojančios Neries pakrantėje, greta bendrovės „Realco“ vystomo aukštesnės klasės gyvenamojo projekto „Vileišio 27“. Čia gruodžio 7–9 dienomis planuojamos atvirų durų dienos – jų dalyviai turės galimybę užeiti į projekto vidų ir iš butų balkonų pasigrožėti teritorijomis, kuriose kadaise karaliavo mamutai. Saugo širdį, kaulus ir odos būklę

Kaulus atrado vykdant žemės darbus

Vietovėje mamuto kaulai buvo atrasti 1957 metų vasarą, kai Smėlio gatvėje darbininkai tiesė kanalizacijos vamzdžius. Iškasus 3,5 metrų gylio duobę, žemės darbus nutraukė netikėtas radinys – stambūs kaulai. Tuomet darbininkai nutarė radinį nukapoti ir jo dalis išmesti į šalia buvusią duobę. Visgi, vienas iš darbų vykdytojų apie rastus kaulus pranešė institucijoms. „Realco“ peržiūri portfelį

Kaulus ištyrę Istorijos instituto darbuotojai nustatė, kad tai – mamuto kojos kaulai. Žemės darbai kuriam laikui buvo nutraukti, o teritorija išžvalgyta. Porą savaičių trukę kasinėjimai davė vaisių – kiek giliau ir platesnėje teritorijoje buvo rastos dvi mamuto iltys, apatinis žandikaulis, stuburo narelis, priekinė dešinioji ir galinė dešinioji kojos.

Tai yra ne tik didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione atrastas paleontologinis radinys, bet ir pilniausias Lietuvos teritorijoje atrastas mamuto skeletas. Radiniai šiuo metu saugomi ir eksponuojami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Sostinę papuoš dar 9 „Kuriu Vilnių“ projektai – skelbiami konkurso laimėtojai

Tikėtina, kad Antakalnyje rastas mamutas Vilniuje gyveno poledynmečio laikotarpiu, prieš beveik 14 tūkst. metų, kuomet pradėjo plisti pirmieji medžiai ir formuotis nuolatinė augalijos danga.