Paskelbta
8 metai prieš-
By
Raminta V.
Konkurencijos taryba 2018 m. už Konkurencijos ir Reklamos įstatymo pažeidimus skyrė baudų už 780,8 tūkst. Eur, pažeidėjai į šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 430 tūkst. Eur.
Didžioji dalis baudų – 707,8 tūkst. Eur – skirta už konkurenciją ribojančius susitarimus. Finansinių sankcijų sulaukė Lietuvos notarų rūmai ir jų prezidiumo nariai (iš viso 133,4 tūkst. Eur) už apribotą galimybę notarams pasirinkti mažesnius atlyginimo dydžius, o 26 vairavimo mokyklos bei Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacija už susitarimą pakelti vairavimo kursų kainas nubaustos baudomis už 574,4 tūkst. Eur.
Praėjusiais metais pirmą kartą baudos skirtos ir savivaldybėms, savo sprendimais ribojusioms konkurenciją. Panevėžio miesto savivaldybė 34,2 tūkst. Eur bauda nubausta už tai, kad neįvykdė Konkurencijos tarybos įpareigojimų – nutraukti komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su savo bendrove ir skelbti konkurencingą procedūrą. Klaipėdos miesto savivaldybė gavo 22 tūkst. Eur baudą už tai, kad privilegijavo savo bendrovę.
Už Reklamos įstatymo pažeidimus verslo įmonėms 2018 m. iš viso skirta baudų už 16,8 tūkst. Eur.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas akcentavo, kad sankcijų skyrimas nėra pagrindinė institucijos funkcija.
Įgyvendindama savo misiją – saugoti veiksmingą konkurenciją dėl vartotojų gerovės, Konkurencijos taryba siekia kurti kuo didesnę naudą vartotojams. Ypač stengiamės stiprinti švietimą konkurencijos srityje: aiškiname, kad vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, novatoriškomis idėjomis. Taip pat siekiame didinti visuomenės nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Kai nustatome, kad verslas, užuot konkuravęs tarpusavyje, susitaria dėl kainų, skiriame tokias baudas, kad jos atgrasytų nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų.
Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos pirmininkas
Įmonėms, sudariusioms konkurenciją ribojantį susitarimą, pagal Konkurencijos įstatymą gresia baudos iki 10 proc. metinių pajamų. Pagal Reklamos įstatymą už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą įmonėms gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda. Seimas jau ėmėsi svarstyti Reklamos įstatymo pataisas, kuriomis ketinama didinti baudas už vartotojus klaidinančių reklamų skleidimą.
Konkurencijos taryba 2018 m. daug dėmesio skyrė Reklamos įstatymo priežiūros prevencijai: aktyviai vykdė reklamos stebėsenas, kurių metu siekė informuoti reklamos skleidėjus apie teisinį reglamentavimą, kad šie viešai skelbdami informaciją neklaidintų vartotojų.
2016–2018 m. Konkurencijos taryba iš viso skyrė baudų už daugiau kaip 15 mln. Eur. Per minėtą laikotarpį, pasibaigus bylinėjimosi procesams ir teismams patvirtinus Konkurencijos tarybos išvadas, pažeidėjai į valstybės biudžetą sumokėjo virš 27 mln. Eur.





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Susisiekimo ministerija siūlo keisti elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Spalio 26 d. „Lietuvos ryto“ televizijos paskelbtame pranešime...
„Facebook“, „Instagram“ ir kitus skaitmeninius produktus valdanti „Meta“ spalio 26 d. pristatė iki 95 mlrd. JAV dolerių siekiantį kapitalo pritraukimo...
„Anthropic“ IPO dokumentuose atskleidė saugumo incidentų, įvykusių testuojant pažangius dirbtinio intelekto modelius, ir mėnesį trukusią naujo modelio mokymo pauzę. Informacija...
Spalio 26 d. JAV biržose sustiprėjo susidomėjimas dirbtinio intelekto bendrovėmis. Investuotojų dėmesį patraukė „Anthropic“ paviešinti IPO dokumentai ir galimas naujas...
Didžiausia Lietuvos jūrinės inžinerijos įmonių grupė „Vakarų laivų gamykla“ Klaipėdoje stato naują plūdrųjį doką. Projektas kartu apima su dokų eksploatavimu...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...