Augantys pragyvenimo kaštai verčia gilinti savo ir vaikų finansines žinias: kam skirti daugiausiai dėmesio?

Kaip ir kiekvienais metais kovo mėnesį minima Pasaulinė pinigų savaitė, kurios metu akcentuojama būtinybė ugdyti savo asmeninių finansų valdymo sugebėjimus, tampa dar viena puikia proga pažvelgti į savo finansinį raštingumą. Šioje srityse, kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas, vis dar gerokai atsiliekame nuo Europos vidurkio, nemažai pasistengti reikia ir žinias perduodant savo vaikams.

Reklama

Pokyčių siekia kas antras

Finansinis raštingumas – nemaža problema tarp visų gyventojų grupių, rodo naujausios „Intrum“ užsakymu atliktos Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos, kurios metu visame žemyne pernai apklausta 24 tūkst. žmonių, duomenys. Net trys iš dešimties Lietuvos gyventojų (28 proc.) teigia neturintys pakankamo finansinio išsilavinimo kasdienių finansų tvarkymui, jiems dažnai prireikia išorinės pagalbos, jos itin dažnai ieškoma internete (50 proc.). Kitose Baltijos šalyse ir likusioje Europoje padėtis – kur kas geresnė: su finansų valdymo problema susiduria vienas iš penkių (apie 19 proc.) respondentų.

Šie rezultatai turi tiesioginį ryšį su efektyviu finansų valdymu, kas ypač svarbu vyraujant didžiulei infliacijai. Tyrimo duomenimis, maždaug du iš trijų (65 proc.) respondentų, turintys prastą finansinį išsilavinimą, jaučiasi gyvenantys blogiau nei prieš metus (42 proc. gerą finansinį išsilavinimą turinčių asmenų). Negana to, net 44 proc. prasčiau finansus mokančių valdyti asmenų mano, kad bent kartą per ateinančius metus negalės apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitų (tokių vartotojų tarp turinčių gerą finansinį išsilavinimą – 28 proc.).

„Matome, kad gerą finansinį išsilavinimą turintys asmenys yra kur kas geriau pasiruošę įveikti sudėtingesnius finansinius laikus. Tad šį gebėjimą suprasti, kaip veikia pinigai, priimti pagrįstus finansinius sprendimus ir nesiskolinti neapdairiai, patariama ugdyti kiekvienam. Džiugu, kad postūmis yra – infliacija ir augančios palūkanų normos motyvavo net pusę šalies gyventojų (49 proc., Europos vidurkis – 53 proc.) pagerinti savo finansines žinias. Visgi, pažanga dar netolygi, nes daugiau nei pusė respondentų negalėjo teisingai atsakyti į klausimą apie infliacijos įtaką gaunamoms sąskaitoms“, – teigia „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Pradėti nuo ko mažesnio amžiaus

Pašnekovė pabrėžia, kad finansinį raštingumą reikėtų ugdyti nuo kuo jaunesnio amžiaus – tai turėtų būti taip natūralu, kaip mokymasis užsirišti batų raištelius. Finansiniu ugdymu visų pirma turėtų pasirūpinti tėvai, ypač kai savo kasdieniniame gyvenime ir patys gali pritaikyti nemažai taisyklių. Kaip rodo Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos duomenys, čia padėtis visai nebloga – beveik du trečdaliai (65 proc.) vaikus iki 18 metų auginančių tėvų Lietuvoje (63 proc. Europoje) padeda savo atžaloms įgyti pagrindinius finansų valdymo principus.

„Tarp dažniausių patarimų – gauti gerai apmokamą darbą (56 proc. Lietuvoje, 50 proc. Europoje) ir neprisiimti nereikalingų paskolų (60 proc. Lietuvoje ir 65 proc. Europoje). Dar ikimokyklinukus galima įtraukti į apsipirkinėjimą, duoti grynųjų pinigų, kad jie geriau suvoktų pirkinių vertę, supažindinti su taupymu, pavyzdžiui, nupirkti peršviečiamą taupyklę, kad jie galėtų stebėti augančias pinigų sumas“, – pataria finansų ekspertė.

Investavimo pagrindai – dar paauglystėje

Mokant vaikus finansinio raštingumo, itin gerai veikia tėvų pavyzdys, tad kalbant su vaikais rekomenduojama pasidžiaugti pozityviais finansiniais rezultatais, parodyti, kaip taupyti. I. Valeika pataria tėvams parodyti taupymo vertę pasiūlant vaikams kelias savaites atsisakyti pinigų ledams ar kitiems malonumams ir taip sutaupant didesnio pirkinio įsigijimui. Visa tai gali būti naudinga ir patiems tėvams norint geriau įsivertinti ar net pakeisti savo vartojimo įpročius.