Darbas iš užsienio mažina stresą ir perdegimą, bet yra keli „bet“

Vis daugiau lietuvių vasarą kompiuterio ekranus perkelia į Ispanijos, Italijos ar Graikijos pajūrį. Darbostogos, kai profesinė veikla derinama su buvimu svetur, tampa nebe išimtimi, o natūralia darbo kultūros dalimi. Darbostogų tendencija stabiliai auga ne tik tarp laisvai samdomų darbuotojų, bet ir didžiausiose šalies įmonėse ar net valstybės institucijoje. Tačiau ekspertai perspėja, kad darbostogoms organizacijos turi pasiruošti ne tik techniškai, bet ir stiprinti pasitikėjimu pagrįstą kultūrą.

Reklama

Žmonės, turintys galimybę dirbti iš užsienio, savo pasitenkinimą darbu vertina aukščiau, nei tie, kurie galimybės darbostogauti neturi, rodo naujausi emocinių tyrimų bendrovės „Work Happiness Report“ duomenys. Tai atspindi po pandemijos neblėstantį darbuotojų norą laisviau planuoti savo laiką ir tampa vienu iš veiksnių, formuojančių modernesnę darbo kultūrą.

Noras dirbti iš užsienio neblėsta

„Telia“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo sistemingai taikyti darbostogas kaip pasitikėjimu grįstą darbo praktiką.

„Po pandemijos darbuotojai ir toliau ieškojo patikimų būdų derinti darbą, šeimą ir poilsį, todėl pasiūlėme individualių darbostogų galimybę. Kasmet sulaukiame apie 200 darbostogų prašymų ir mums tai aiškus signalas, kad abipusiu pasitikėjimu paremtas darbuotojų lankstumas veikia“, – sako Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas.

Pasak psichologės Ugnės Juodytės, darbostogos pakeičia įprastą darbo aplinką ir ritmą, todėl jos tiesiogiai prisideda prie emocinės gerovės stiprinimo. „Aplinkos pakeitimas padeda smegenims „persikrauti“, mažindamas emocinį nuovargį. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti gera prevencija norint išvengti perdegimo sindromo. Galėjimas kontroliuoti, kada ir kaip dirbti, stiprina autonomijos pojūtį ir mažina streso lygį“, – darbostogų privalumus vardina psichologė. Lietuvoje vis labiau populiarėja darbostogos

Darbostogos gerina emocinę sveikatą

„Telia“ pastebi, kad jų darbuotojai noriai naudojasi darbostogų galimybe ir dažnai grįžta prie jos kelis kartus per metus. Anot R. Bagdono, tokiai praktikai būtinas tarpusavio pasitikėjimas, atspindintis besikeičiantį darbuotojų ir darbdavių santykį šiuolaikinėse organizacijose.

„Darbostogos yra apie brandą. Kai žmonės jaučia, kad jais pasitikima – jie patys siekia pateisinti šį pasitikėjimą, išlaiko aukštą atsakomybės jausmą ir produktyvumą. Mes matome, kad darbostogos stiprina vidinę motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir lojalumą organizacijai“, – priduria R. Bagdonas.

Tai, ką praktikoje stebi vadovai, turi aiškų psichologinį pagrindą. „Kai žmogui suteikiama daugiau pasitikėjimo, jis dažnai stengiasi tą pasitikėjimą pateisinti, o atsakomybę priima ne kaip išorinę prievolę, bet kaip vidinį susitarimą su savimi“, – pritaria ir psichologė U. Juodytė.

Ji taip pat pastebi, kad darbostogos vertingos ne tik darbuotojų motyvacijai, bet veikia ir kaip emocinės sveikatos palaikymo priemonė. Net ir trumpalaikis aplinkos pakeitimas gali padėti atkurti psichologinį balansą, sumažinti nuovargį, o dar svarbiau – sustiprinti autonomijos jausmą. Darbostogos užsienyje

„Kai darbuotojas pats planuoja, kur ir kaip dirbs, jis dažniau jaučia, kad kontroliuoja savo laiką ir profesinį kelią. Taip jis tampa mažiau pažeidžiamas perdegimo atžvilgiu“, – komentuoja U. Juodytė.

Kaip darbostogoms turi pasiruošti darbdaviai?

„Kad darbostogos veiktų, vien noro nepakanka – reikia ir aiškios sistemos. „Telia“ esame sukūrę gaires, kurios padeda užtikrinti ir lankstumą, ir stabilumą. Iš anksto susitariame dėl lokacijos, darbo valandų, pasiekiamumo. Techninė dalis – VPN, saugumo sprendimai, patikima įranga – taip pat yra būtina“, – sako R. Bagdonas. Personalo specialistė apie darbostogas

Pasak psichologės, norint, kad darbostogos taptų tvaria ir visiems naudinga praktika, vien tik techninių ar teisinių sąlygų nepakanka. Svarbu atsižvelgti ir į emocinius bei komandinius aspektus. „Darbostogos veikia tuomet, kai žmogus jaučia vadovų palaikymą, o ne nuolatinę priežiūrą. Todėl organizacijos turėtų sąmoningai stiprinti pasitikėjimu grįstą kultūrą“, – pabrėžia ji.

Tokia darbo forma taip pat reikalauja aiškių susitarimų – dėl darbo valandų, pasiekiamumo, informacijos saugumo. U. Juodytės teigimu, aiškiai apibrėžtos ribos padeda mažinti stresą. Kelionių idėjos, kurios išgelbės nuo pošventinio slogumo ir žiemos perdegimo

„Darbas iš įvairių pasaulio kampelių gali paveikti komandinę dinamiką, todėl svarbu nuolat palaikyti ryšį per reguliarius susitikimus, neformalius pokalbius. Be to, reikėtų įsivertinti, ar visiems darbuotojams prieinamos tokios darbo galimybės – kitaip organizacijoje gali kilti nesąžiningumo ar atskirties jausmas.

Galiausiai, ne visi darbuotojai vienodai geba planuoti laiką ar reguliuoti krūvį. Todėl organizacijos, siekiančios tvariai diegti darbostogų praktiką, turėtų siūlyti pagalbą – mokymus apie savireguliaciją, streso valdymą, darbo ir poilsio balansą. Tik tuomet darbostogos taps ne vien privilegija, bet ir prasmingu emocinės gerovės sprendimu“, – apibendrina ekspertė. Vartotojai įvardijo savo favoritus