Paskelbta
3 metai prieš-
VDI teisininkai kartais sulaukia interesantų klausimų apie tai, ar galima mokėti darbo užmokestį kas savaitę. VDI kancleris Šarūnas Orlavičius atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) arba darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) arba minimalųjį valandinį atlygį (toliau – MVA). Darbo sutarties šalys gali sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų arba kitokio papildomo apmokėjimo. Šios darbo užmokesčio dalys gali būti numatytos ir darbo apmokėjimo sistemose.
Remiantis anksčiau minėta nuostata, darbdavys su darbuotoju privalo susitarti dėl mėnesinės algos arba valandinio atlygio, kurie negali būti mažesni negu Vyriausybės patvirtini dydžiai. Taigi Darbo kodeksas įpareigoja darbo sutartyje susitarti dėl konkretaus darbo užmokesčio, bet ne mažesnio negu MMA ar MVA. Šiuo metu MMA yra 840 Eur, o MVA – 5,14 Eur. Nuo 2024 sausio 1 d. galios šie patvirtinti dydžiai – MMA – 924 Eur ir MVA – 5,65 Eur.
Be to, Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Jeigu darbdavys pažeidžia šią pareigą ir, pavyzdžiui, moka darbo užmokestį kartą per porą mėnesių, tai laikoma darbo teisės pažeidimu ir darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį, pabrėžia kancleris Š. Orlavičius, negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos arba darbo sutartis nenustato kitaip.
Kancleris akcentuoja, kad nei Darbo kodeksas, nei kiti darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato tiesioginio draudimo mokėti darbuotojui darbo užmokesčio kiekvieną savaitę, t. y. keturis ar penkis kartus per mėnesį (atsižvelgiant į mėnesio savaičių skaičių), bet tuo pačiu metu darbdavys neturi pažeisti kitų Darbo kodekso normų, pavyzdžiui, mokėti mažiau negu MMA arba MVA.
Anot Š. Orlavičiaus, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka turėtų būti sutarta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje. Kartu darbdavys su darbuotoju turėtų sutarti ir kitus svarbius aspektus, pavyzdžiui, dėl papildomų darbo užmokesčio dalių (premijų, priemokų ir kt.) skaičiavimo ar mokėjimo tvarkos, darbo užmokesčio mokėjimo terminų ir kt. Tai taip pat gali būti nustatyta ir darbo apmokėjimo sistemoje.
Svarbu paminėti, kad darbdavys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu pavėluos sumokėti darbo užmokestį nustatyta tvarka, pavyzdžiui, kiekvieną penktadienį, tokiu atveju išmokant darbo užmokestį turės būti sumokėti ir delspinigiai už uždelstą laiką.
Taigi, pažymi kancleris, nors draudimas mokėti darbo užmokestį kas savaitę nenumatytas darbo teisės normose, tokia darbo užmokesčio mokėjimo tvarka gali sukelti darbdaviui papildomų administracinių darbų.
Darbdaviai apie pašalintus pažeidimus galės pranešti paprasčiau – per VDI elektroninį portalą
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...