Infliacijos padariniai viešiesiems pirkimams: kada galima didinti sutarties kainą?

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Paulius Murauskas

Reklama

Pastaraisiais metais stebėti kainų ir infliacijos pokyčiai sukūrė daug neapibrėžtumo dėl pasirašytų ir tebegaliojančių sutarčių. Tai sukėlė klausimų specifinių viešųjų pirkimų sutarčių atžvilgiu. Su tuo susiję teisminiai ginčai jau pasiekė aukščiausių Lietuvos instancijų teismus. Teismų vertinimu, įstatymai leidžia padidinti viešojo pirkimo sutarties kainą. Tačiau ne visais atvejais.

Svarbu prisiminti, kad viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimo pagrindai iš esmės yra numatomi dvejuose šaltiniuose – įstatyme arba pačioje sutartyje. Atvejų, kuomet naudojamas sutartyje numatytas sutarties kainos padidinimo pagrindas, yra, ir paprastai tai leidžia tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjui lengviau sutarti kokiam dydžiui turi būti atliktas kainos pakeitimas. Pavyzdžiui, jei numatyta kainos indeksacija, sutarties šalys pritaiko numatytą formulę pagal aktualius statistinius kainų pokyčių dydžius ir tokiu būdu gaunama nauja sutarties kaina.

Vis tik praktikoje daugiau ginčų tarp sutarties šalių kyla tuomet, kai viešojo pirkimo sutarties kaina yra fiksuota ir pakeitimo pagrindų sutartyje nenumatyta. Būtent dėl įstatyme numatytų sutarties kainos pakeitimo pagrindų ir aktualūs pastarieji teismų sprendimai.

2023 m. pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suteikė daugiau aiškumo nenumatytų aplinkybių turiniui viešųjų pirkimų teisės aktų kontekste ir išaiškino, jog šis teisinis pagrindas gali būti naudojamas ir to paties sutarties objekto atžvilgiu, t. y. galima peržiūrėti viešojo pirkimo sutarties kainą neužsakant papildomų darbų, paslaugų ar prekių. Tiekėjams ir verslui tai reiškia, jog yra teisinių galimybių, neprisiimant naujų įsipareigojimų, pakeisti sutarties kainą. Tiesa, savo reikalavimą teisme vis vien reikia pagrįsti.

Vienas esminių kriterijų yra įvertinimas ar aplinkybės, dėl kurių tiekėjas patiria neplanuotų išlaidų, negalėjo būti numatytos nei paties tiekėjo, nei užsakovo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, yra pagrindo teigti, jog nenumatytomis aplinkybėmis laikytinas 2022 m. vasario 24 d. rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Tai taikytina viešųjų pirkimų sutartims, pasirašytoms iki šios datos.

Teismai taip pat atidžiai vertina ir kitus įstatyme reglamentuotus kriterijus: numatytus imperatyvius ribojimus maksimaliai kainos pokyčio vertei ir draudimą pakeisti pačios sutarties bendrąjį pobūdį. Pastarasis kriterijus reiškia draudimą pakeisti sutarties objektą ir atvejai, kuomet sutarties dėl konkretaus statinio statybos darbų apimtyje būtų siekiama įsigyti su šiuo statiniu nesusijusių darbų, yra neleistini.

Kita vertus, teismų praktika taip pat formuojama ta linkme, jog reikalinga tiksliai įvertinti susiklosčiusių rinkos sąlygų (pavyzdžiui, neproporcingai padidėjusių kaštų, vėluojančių ar nutrūkusių prekių ar medžiagų logistikos grandinių ir pan.) poveikį tiekėjui būtent tos viešojo pirkimo sutarties, kurios kainos padidinimo yra siekiama, apimtyje. Bendro pobūdžio teiginiai ar savideklaracijos teismų vertinamos skeptiškai.

Nors šie teismų išaiškinimai yra suformuluoti jau kilusio teisminio ginčo metu, tačiau jais, kaip suteikiančiais daugiau aiškumo dėl įstatyminių reikalavimų turinio, perkančiosios organizacijos ir tiekėjai turėtų vadovautis ir atliekant viešojo pirkimo sutarties kainos pakeitimus neteismine tvarka. Tikėtina, jog esama teismų praktika artimiausiu metu toliau plėtosis ir tokiu būdu viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams bus suteikiama daugiau teisinio aiškumo.