Marius Arlauskas. Gerėja tiek gyventojų, tiek verslo nuotaikos: 2025-ieji metai žada būti kur kas geresni nei šie

Paskutinį metų ketvirtį, per kurį institucijos ir įmonės tradiciškai matuojasi kitų metų finansinį rūbą, Lietuvos verslas pasitinka su gerokai didesne optimizmo doze nei prieš metus. Nors nei Lietuvoje, nei pasaulyje netrūksta įvairiausių iššūkių, šalies įmonės kur kas drąsiau planuoja investicijų apimtis. Pasitikėjimo įkvepia tiek augantis vartojimas, tiek suvaldyta infliacija, tiek autoritetingų institucijų braižoma tolesnė ūkio augimo perspektyva.

Reklama

Praėjusių metų pabaigoje atsargiai svarstyta, kiek laiko gali tęstis Lietuvos ekonomikos sulėtėjimas, kada pažabosime infliaciją ir atsigaus vartojimas. Bent dalį atsakymų jau turime: antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos namų ūkių paskolų portfelis augo 7 proc., naujų būsto paskolų suteikta 14 proc. daugiau, metinis mūsų šalies BVP augimas pirmąjį pusmetį sudarė 2,1 proc., o metinė infliacija rugpjūčio mėnesį siekė 0,8 proc. ir buvo mažiausia Europos Sąjungoje.

Neramus pernykštis ruduo

Prieš metus ekonominė padėtis silpnėjo visame pasaulyje. Prie to labiausiai prisidėjo gamybos sektorius, kurio situacija ypač blogėjo euro zonoje. Lėčiau augo vartojimo prekių paklausa, dėl ekonominio bei geopolitinio neapibrėžtumo ir didesnių skolinimosi sąnaudų įmonės ribojo investicinius planus.

Nors ir mažėjanti, bet vis dar aukšta infliacija neigiamai veikė gyventojų perkamąją galią, ekonominį aktyvumą ribojo didesnės palūkanų normos, lėčiau augo ir paslaugų sektorius. Dėl šių priežasčių pesimistinės nuotaikos vyravo ir augimo prognozės buvo mažinamos daugelyje šalių bei regionų, taip pat ir Lietuvoje.

Kitaip tariant, tuomet Lietuvos ekonomika buvo tarsi „sulaikiusi kvapą“ – neaugo, bet praktiškai ir nekrito. Paskutinį 2023 m. ketvirtį, lyginant su trečiuoju ketvirčiu, ekonomika susitraukė 0,1 proc., o bendras visų metų BVP buvo 0,3 proc. mažesnis nei 2022-aisiais. Tai matėme ir savo veikloje: žmonės ir įmonės atsargiau skolinosi, tuo tarpu indėlių, kurie yra saugiausia investavimo forma, apimtys toliau augo.

Nuotaikos pasikeitė

Šiemet tuo pačiu metu nuotaikos – jau visai kitokios. Metinis BVP augimas jau pirmąjį pusmetį pasiekė 2,1 proc., o antrąjį, jei daugelio institucijų prognozės pildysis, augsime dar sparčiau.

Atsigavo ir skolinimasis: namų ūkių paskolų portfelis šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje fiksavo 7 proc. metinį augimą, naujų būsto paskolų suteikta 14 proc. daugiau, o vartojimo kreditų portfelis penktadaliu viršijo prieš metus buvusį lygį.

Beveik neabejotina, kad vidaus vartojimas augs ir toliau. Tam sąlygas sudarys pingantis skolinimasis, gerėjantys lūkesčiai ir ambicingai augantys namų ūkių finansiniai įsipareigojimai.

Nuo praėjusių metų rudens bazinė Euribor palūkanų norma jau sumažėjo puse procentinio punkto ir prognozuojama, kad mažės ir toliau. Taip pat mažėja ir Lietuvos bankų palūkanos. Šie faktoriai didina tiek būsto, tiek vartojimų paskolų paklausą ir tuo pačiu augina namų ūkių vartojimą.

Tiesa, Lietuvos Banko (LB) analitikai atkreipia dėmesį, kad privatų vartojimą mūsų šalyje veikia ne vien didesnis darbo atlygis ir kitos pajamos, bet ir ūgtelėjęs gyventojų skaičius. Tad realus vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, vis dar nėra sugrįžęs į istoriškai aukščiausią lygį, stebėtą prieš pustrečių metų.

Santūrumą keičia optimizmas

LB birželio mėnesio prognozėse teigiama, kad šiemet šalies BVP turėtų didėti 1,9 proc., tuo tarpu praėjus vos trims mėnesiams Finansų ministerija bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) vieningai prognozuoja dar spartesnį augimą – 2,3 procento. Pasak ekonomistų, labiausiai ekonomikos aktyvumą didins namų ūkių vartojimo išlaidos, sparčiai augs gyventojų pajamos.

Lyginant su metų pradžios nuotaikomis, prognozuojamas metinis infliacijos lygis yra sumažėjęs, o privataus vartojimo išlaidų apimtys – išaugę. Atsižvelgdamas į šiuos veiksnius bei suvaldytą energetikos išteklių kainų šuolį, verslas taip pat drąsiau skolinasi lėšų investicijoms. Per antrąjį šių metų ketvirtį šalies įmonių paskolų portfelis išaugo 10 procentų. Ypač išsiskyrė energetikos ir statybų sektoriai, kurių skolinimosi apimtys per metus ūgtelėjo penktadaliu.

Žinoma, ne tik padidėję atlyginimai, sumažėjusi paskolų našta ir dėl to augančios vartojimo apimtys lemia geresnes įmonių nuotaikas projektuojant kitus metus. Nors didžiųjų euro zonos ekonomikų, pavyzdžiui – Vokietijos, augimo perspektyvos išlieka miglotos, kai kurie šalies eksportuotojai ir toliau augina raumenis. Štai ERBP analitikai prie svarbiausių Lietuvos ekonomikos augimo veiksnių priskiria ir atsigaunantį paslaugų eksportą.

Atsižvelgiant į per metus pakitusią bendrą ūkio situaciją, pagerėjusius verslo ir gyventojų lūkesčius, galima konstatuoti – projektuodamos kitų metų biudžetus, dauguma Lietuvos įmonių nebus linkusios smarkiai veržtis diržų. Dar labiau juos atlaisvinti gali ir artimiausių mėnesių Europos centrinio banko sprendimai, po kurių, tikėtina, skolinimosi kaštų našta ir toliau mažės tiek verslui, tiek gyventojams.