Prastos žinios kovo 8-ąją: praraja tarp lyčių finansinės nelygybės – vis didesnė

Moterys susikuria prastesnę finansinę gerovę ir mažiau pasitiki savo finansiniu raštingumu nei vyrai, minint Tarptautinę moters dieną atskleidžia kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas. Negana to, augant infliacijai ir palūkanų normoms, šis atotrūkis tarp vyrų ir moterų Senajame žemyne per metus dar gerokai padidėjo.

Reklama

Didėja nerimas dėl ateities

Kaip rodo naujausios „Intrum“ užsakymu atliktos Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos, kurios metu visame žemyne pernai apklausa 24 tūkst. žmonių, duomenys, moteriškos lyties atstovės paprastai turi mažiau finansinių rezervų nei vyrai. Pavyzdžiui, kas trečios europietės moters (32 proc.) turimos santaupos, skirtos nenumatytam įvykiui, nesiekia nei mėnesio atlyginimo. Tokių vyrų – kas ketvirtas (24 proc.). Negana to, net 28 proc. moterų, palyginti su 19 proc. vyrų, visai nesutaupo pinigų. Lietuvoje padėtis – panaši: kas mėnesį nei kiek taupymui neatsideda 22 proc. moterų, palyginti su 17 proc. vyrų.

Nestebina, kad moteriškos lyties atstovėms turint mažiau santaupų, jų gyvenimo kokybei visoje Europoje vis daugiau neigiamos įtakos turi infliacija ir didėjančios palūkanų normos. Jų įtaką pernai minėjo dvi iš trijų (62 proc.) apklausos dalyvių, jų per metus padaugėjo 14,4 proc. punkto. Tuo metu apie neigiamą infliacijos įtaką gyvenimo kokybei užsiminė kas antras (54 proc.) vyras, jų skaičius tuo pačiu laikotarpiu paaugo 12,5 proc. punkto. Europoje per metus padidėjo ir vienos ar kelių sąskaitų laiku neapmokėjusių vartotojų skaičius – daugiau nei pusė apklaustųjų respondenčių moterų to nepadarė dėl nepakankamo pinigų kiekio, kai tokių vyrų – du iš penkių. Jų skaičius, palyginti su 2021 metais, didėjo atitinkamai 10 ir 5 proc. punktais.

„Visa tai galiausiai tampa nerimu dėl artimos ateities. Kaip rodo Europos vartotojų mokėjimo ataskaitos duomenys, mažesnes pinigų atsargas ir tuo pačiu prastesnę finansinę amortizaciją paprastai turinčios moterys dažniau jaudinasi dėl didėjančių pragyvenimo išlaidų. Negana to, tarp moterų – didesnis nerimas dėl galimybės laiku apmokėti sąskaitas. Lietuvoje apklausos metu 37 proc. moterų ir 33 proc. vyrų pasidalino, kad negalėjo apmokėti vienos ar net kelių sąskaitų laiku, nes neturėjo pakankamai lėšų.“, – teigia „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Finansinis išsilavinimas – vien tik žinios?

Visgi, yra ir pozityvių ženklų. Moterys dažniau nei vyrai (67 proc. prieš 60 proc.) planuoja susikurti ar jau turi planą, kaip keisti finansų valdymą, kad infliacijos ir didėjančių palūkanų normų poveikis kasdieniam gyvenimui būtų kuo mažesnis. Kita vertus, moterys yra linkusios rečiau prašyti didesnio nei įprasta atlyginimo padidinimo – per artimiausius metus tai daryti planuoja vos kas ketvirta moteris (26 proc.), kai tokius planus teigė turintis kas trečias vyras (35 proc.).

Moterys mažiau pasitiki ir savo finansiniu raštingumu, atskleidžia „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimo ataskaita. Nors panašus kiekis abiejų lyčių atstovų mano turintys asmeninių finansų valdymo pagrindus, išskyrus investicijas į akcijų rinką ir pensijų planavimą, tik kas penkta moteris (22 proc.) mano galinti susitvarkyti su sudėtingais finansiniais klausimais. Tokių vyrų – apie 30 procentų. Apklausos metu vyrai taip pat dažniau nei moterys teisingai atsakė į klausimus apie infliacijos poveikį (51 proc. prieš 40 proc.) ir jos įtaką santaupoms banko sąskaitoje (74 proc. prieš 64 proc.).

„Tačiau didžiausia praraja tarp lyčių atsiranda dėl nepasitikėjimo savo jėgomis. Apklausos metu, atsakant į finansinį raštingumą įvertinančius klausimus, daugiau moterų buvo linkusios rinktis variantą „nežinau“. Tačiau kai šio nebūdavo, dažnai pasirinkdavo teisingą atsakymą. Svarbiausia, kad ši tendencija pastebima visoje Europoje, Lietuva toli gražu nėra išimtis, o kelias į finansinę lygybę vis dar – labai ilgas. Prarają tarp lyčių galėtų sumažinti tik tinkamas finansinis švietimas“, – įsitikinusi „Intrum“ vadovė Baltijos šalyse.