Paskelbta
3 metai prieš-
Iš 11 Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių (SVĮ) pernai pelningai dirbo 7 įmonės ir bendrai uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno. Indėlis į Vilniaus savivaldybės biudžetą iš jos valdomų įmonių padidėjo iki 2,7 mln. eurų. Tai rodo Valdymo koordinavimo centro skelbiami 2022 metų apibendrinti SVĮ rezultatai.
„Praėjusių metų rezultatai rodo, kad SVĮ sektoriuje finansiniai rodikliai yra pagerėję ir didelį pokytį matome didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse, ypač ten, kur nuosekliai yra diegiami korporatyvinio valdymo principai. Svarbu, kad ir toliau būtų ambicingai keliama SVĮ valdysenos kartelė, nes tai garantuoja ne tik augančią finansinę grąžą akcininkui, bet, svarbiausia, padeda užtikrinti kokybiškas kasdienes paslaugas gyventojams“, – sako Valdymo koordinavimo centro vadovas Vidas Danielius.
Visoje Lietuvoje bendros SVĮ portfelio pajamos pernai padidėjo rekordiškai iki 1,3 mlrd. eurų. Vilniaus savivaldybės įmonių pajamos irgi augo ženkliai – 47,6 proc. – ir siekė 459,1 mln. eurų. Iš viso bendrai Vilniaus SVĮ pernai uždirbo 8,5 mln. eurų, kai 2021 metais buvo 12,9 mln. eurų nuostolis.
Pernai pelningiausiai dirbo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (uždirbo 12,4 mln. eurų grynojo pelno), SĮ Susisiekimo paslaugos (1,6 mln. eurų), UAB „Grinda“ (1,1 mln. eurų) ir UAB „Vilniaus apšvietimas“ (1,1 mln. eurų). Tuo tarpu mažiau sėkmingi metai buvo UAB „Vilniaus vandenys“ (6 mln. eurų nuostolis), UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (3,3 mln. eurų nuostolis), UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (0,5 mln. eurų nuostolis).
Už praėjusių metų rezultatus dividendus ir pelno įmokas į Vilniaus miesto biudžetą paskyrė 4 įmonės: SĮ „Vilniaus planas“ (1 mln. eurų), SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (948,5 tūkst. eurų), UAB „Vilniaus apšvietimas“ (520 tūkst. eurų), UAB „Grinda“ (200 tūkst. eurų).
Valdymo koordinavimo centro vadovas V. Danielius pažymi, kad šiuo metu pagrindinis SVĮ tikslas yra tinkamai pasiruošti ir iki 2025 metų įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendaciją dėl vykdomų komercinių ir nekomercinių (specialiųjų įpareigojimų paslaugų) finansų srautų atskyrimo. „Nauja finansų apskaitos politika padės geriau suprasti, kaip skirtingos veiklos lemia įmonės finansinius rodiklius. Esame pasiruošę glaudžiai dirbti ir konsultuoti tiek pačias įmones, tiek ir savivaldybių administracijas, nes tinkamam gerosios valdysenos įgyvendinimui itin svarbus yra akcininko požiūris“, – pabrėžia V. Danielius.
Vilniaus miesto savivaldybė valdo 11 įmonių: AB Vilniaus šilumos tinklai, UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Vilniaus apšvietimas“, UAB „VAATC“, SĮ „Vilniaus planas“, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Pernai Vilniaus SVĮ dirbo 4273 darbuotojai.
Vilniaus savivaldybės kontroliuojamas SVĮ turtas siekia 852,1 mln. eurų ir tai sudaro daugiau nei 20 proc. bendro visos Lietuvos savivaldybių įmonių valdomo turto.
Iš viso 2022 metais Lietuvos savivaldybės valdė 235 įmones.
Valstybės valdomos įmonės išlaiko stabilumą – finansinė grąža valstybei išaugo trimis procentais
Įvertintas VVĮ strateginių veiklos planų įgyvendinimas: apie 40 proc. VVĮ vis dar stokoja ambicijos, nustatant siektinas rodiklių reikšmes
Savivaldybių valdomų įmonių grynasis pelnas 2023 m. išaugo net 25 kartus
Valstybės valdomos įmonės pirmą kartą uždirbo dviženklę grąžą valstybei
Verslo vadybos ir kitų sričių profesionalai kviečiami į VVĮ valdybas
Pirmojo pusmečio VVĮ portfelio pelnas – rekordinis: uždirbta 314,8 mln. eurų
Paskelbtas naujausias VVĮ gerosios valdysenos indeksas: vertinimas – pirmąkart teigiamas
Įvertintas VVĮ strateginis planavimas: kas ketvirtos VVĮ siektini finansiniai rodikliai nepakankamai ambicingi
Valdysenos ekspertai: savivaldybių valdomų įmonių pažanga vis dar be pagreičio






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...