„WitMind“: konkurencingiausi darbdaviai finansų ir IT, mažiausiai konkurencingi – transporto ir prekybos sektoriuose

Sudarytas Lietuvos darbdavių konkurencingumo indeksas parodė, kad darbuotojai geriausiai vertina finansų ir informacinių technologijų, o prasčiausiai – transporto ir logistikos bei prekybos sektorių. Aukštai, trečioje vietoje, pagal konkurencingumą atsidūrė švietimo, kultūros, meno ir socialinės veiklos sektorius.

Reklama

Šiuos duomenis skelbia startuolis „WitMind“, Lietuvoje atlikęs išsamų nacionalinį dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimą. Šis tyrimas – pačios bendrovės sukurtos darbdavio konkurencingumo matavimo sistemos dalis. Tyrimo metu apklausti 3322 respondentai visoje Lietuvoje, taip užtikrinant statistiškai patikimas imtis 9 darbo rinkos sektoriuose.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad nėra vieno ir visiems tinkančio recepto kaip tapti konkurencingu darbdaviu – situacija skiriasi ne tik kiekviename sektoriuje, bet ir kiekviename Lietuvos regione, skirtingose amžiaus ir lyčių grupėse. Todėl kiekviena įmonė turi siekti laimėti savo konkurencinėje aplinkoje ir nesižvalgyti į kitus sektorius, su kuriais konkuruoti neverta arba neefektyvu.

Galimybė žiūrėti ne į veidrodį, bet pro langą

„Lietuvos darbdaviai dėl darbuotojų konkuruoja tarsi vakuume – daugiausiai, ką jie gali padaryti, tai matuoti pasitenkinimą ar įsitraukimą įmonės viduje, tačiau negali šių duomenų palyginti su konkurentų ar sektoriaus rodikliais, negali suprasti, kur jos stiprios, kur silpnos, kiek efektyviai panaudoja tam skirtus finansinius ir kitus resursus. Iki šiol darbdaviai tarsi žiūrėjo į veidrodį, o mūsų sukurtas įrankis padeda pažvelgti pro langą, į konkurentus ir suvokti savo vietą rinkoje“, ‒ sako „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.

„WitMind“ darbdavių konkurencingumo sistema sukurta bendradarbiaujant su grupe ekspertų ir mokslininkų, besispecializuojančių tyrimų, dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų analizės, žmogiškųjų išteklių bei teisės srityse.

„WitMind“ tyrimų mokslinė partnerė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovė prof. dr. Agota Giedrė Raišienė sako, kad rinkai labai trūko moksliškai pagrįsto, gerai struktūruoto analitinio įrankio.

„Dabar tiek privačios, tiek valstybės valdomos įmonės bei viešojo sektoriaus organizacijos gali geriau suvokti, ko nori ir ką vertina konkretaus sektoriaus, regiono ar demografinės grupės darbuotojai, kaip juos pritraukti ir išlaikyti, kur būtina tobulėti ir kaip tikslingai investuojant laimėti konkurencinę kovą“, ‒ teigia „WitMind“ tyrimų mokslinė partnerė.

Laimėtojai ir pralaimėtojai

Reklama

„WitMind“ sukurta indeksų sistema atskleidžia, kuriose srityse ir pagal kokius parametrus vieni sektoriai lenkia kitus.

„Didžiausią, rinkos vidurkį lenkiantį, didžiavimosi indeksą turi IT, energetikos, finansų ir švietimo, kultūros, meno, socialinės veiklos sektoriai. Tų pačių sektorių darbuotojai savo įmones vertina kaip patraukliausią darbdavį ir apskritai yra patenkinti savo darbu.

Priešinga situacija valstybės ir viešojo valdymo, transporto ir logistikos, sveikatos ir farmacijos, prekybos, gamybos bei maitinimo sektoriuose. Čia dirbantieji mažiausia patenkinti darbu apskritai, turi mažiausią įsitraukimo ir didžiavimosi indeksą, pasitenkinimą įmonės kultūra ir, jei darbintųsi dabar, lyginant su sektoriais-lyderiais, būtų gerokai mažiau linkę rinktis esamą darbdavį“, ‒ komentuoja Ž. Valaišienė.

„WitMind“ tyrimas rodo, kad mažiausiai konkurencingų darbdavių sektoriai labiausia kenčia nuo prastos lyderystės. O štai vertinant požiūrį į darbuotojus, valstybės ir viešojo valdymo sektorius užima paskutinę vietą, nedaug atsilieka gamybos bei sveikatos ir farmacijos sektorius. Logiška, kad visų šių sektorių yra žemiausias ir darbdavio rekomendavimo rodiklis (eNPS).

„Konkurencingumo indekso žemiausiose pozicijose esantys sektoriai, kenčia ir nuo diskriminacijos problemų – būtent juose žmonės prasčiau vertina įtraukties ir lygiateisiškumo įgyvendinimą, tuo metu šalies konkurencingiausi sektoriai, tokie kaip IT, finansai, švietimas, kultūra ir menas, darbuotojų vertinami labai gerai.

Mažiausiai konkurencingų sektorių darbuotojai gerokai žemiau nei rinkos vidurkis vertina ir darbdavio įvaizdį. Tai svarbus faktorius, nes Lietuvos verslai linkę vertinti darbdavio įvaizdį pagal viešąsias apklausas, o ne tai, kaip tą įvaizdį vertina patys darbuotojai. Visgi, realybė atrodo gerokai kitaip nei skelbiama reklamose ir toks atotrūkis gali pakenkti įmonės reputacijai“, ‒ teigia ekspertė.