Auto
Kaip išsirinkti padangas? Praktiniai patarimai, kurie padės išvengti klaidų ir sutaupyti
Padangos dažnai prisimenamos tik tada, kai artėja sezonas arba techninė apžiūra. Kol automobilis rieda be trikdžių, apie jas negalvojama. O vis dėlto būtent jos – vienintelė jungtis su keliu. Keturi delno dydžio plotai, nuo kurių priklauso stabdymo kelias, posūkio stabilumas, net degalų sąnaudos.
Reklama
Klausimas „kaip išsirinkti padangas?“ dažniausiai iškyla tada, kai senosios jau nusidėvėjusios arba kai norisi daugiau saugumo. Atsakymas nėra vienas. Viskas priklauso nuo vairavimo įpročių, klimato, automobilio tipo ir net nuo to, kiek kantrybės skiriama priežiūrai.
Nuo ko pradėti, kad pasirinkimas nebūtų chaotiškas
Pirmas žingsnis paprastas – pasižiūrėti, kokios padangos buvo montuojamos iki šiol. Ant šoninės sienelės nurodytas dydis, pavyzdžiui, 205/55 R16. Šie skaičiai nėra atsitiktiniai. Jie apibrėžia plotį milimetrais, profilio aukštį procentais ir ratlankio skersmenį coliais.
Gamintojas automobilio instrukcijoje paprastai pateikia kelis leistinus dydžius. Kartais galima rinktis iš dviejų ar trijų variantų. Mažesnio skersmens ratai dažnai būna komfortiškesni, didesni – tvirtesni posūkiuose, bet kietesni. Ne visada verta eksperimentuoti vien dėl estetikos.
Jei kyla abejonių, verta laikytis gamintojo rekomendacijų. Jos suderintos su pakabos geometrija, stabdžių sistema ir automobilio svoriu.
Sezonas – daugiau nei tik data kalendoriuje
Kodėl padangos internetu pigiau?
Lietuvoje aiškiai išskiriami trys tipai: vasarinės, žieminės ir universalios padangos. Tačiau realybė sudėtingesnė nei vien tik „nuo lapkričio iki balandžio“.
Vasaros padangos
Vasarai skirtos padangos gaminamos iš kietesnio gumos mišinio. Esant aukštesnei nei +7 °C temperatūrai jos išlaiko standumą, todėl geriau sukimba su sausa ar šlapia danga. Trumpesnis stabdymo kelias, mažesnis pasipriešinimas riedėjimui, tylesnis važiavimas.
Kai temperatūra nukrenta žemiau nulio, toks mišinys tampa kietas lyg plastikas. Sukibimas krenta, stabdymo kelias ilgėja. Skirtumas gali siekti kelis metrus – o mieste tie metrai kartais reiškia labai daug.
Reklama
Žieminės padangos
Žieminės padangos turi minkštesnį gumos mišinį ir daugiau lamelių – smulkių įpjovų protektoriuje. Jos geriau sukimba su sniegu ir ledu, efektyviau pašalina šlapią purvą. Kai temperatūra artėja prie nulio ar minusinė, toks mišinys išlieka elastingas.
Yra dygliuotos ir nedygliuotos (vadinamosios „skandinaviško tipo“). Dygliuotos suteikia pranašumą ant ledo, bet triukšmingesnės ir kai kuriose šalyse ribojamos. Lietuvoje leidžiamos tam tikru laikotarpiu.
Universalios padangos
Universalios arba „visasezonės“ padangos vilioja paprastumu. Vienas komplektas – visiems metams. Miesto vairuotojams, kurie daugiausia važinėja nuvalytais keliais ir nekeliauja į kalnus, tai gali būti patogus sprendimas.
Tačiau kompromisas išlieka. Vasarą jos nebus tokios stabilios kaip specializuotos vasarinės, o žiemą – ne tokios saugios kaip geros žieminės. Sprendimas priklauso nuo to, kokių sąlygų realiai tikimasi.
Ir čia klausimas „kaip išsirinkti padangas?“ tampa labai praktiškas: ar automobilis naudojamas kasdien ilgiems užmiesčio maršrutams, ar tik trumpoms kelionėms mieste.
Dydis – ne tik skaičiai, bet ir pojūtis kelyje
Padangų keitimo vajus prasideda
Plotis turi įtakos sukibimui. Platesnės padangos suteikia daugiau kontakto su keliu, todėl posūkiuose jaučiamas didesnis stabilumas. Tačiau jos jautresnės vandens sluoksniui – padidėja akvaplanavimo rizika.
Siauresnės žiemą dažnai pasiteisina labiau. Jos geriau „pjauna“ sniegą, pasiekia tvirtesnį paviršių. Todėl kai kurie vairuotojai žiemai renkasi šiek tiek siauresnį variantą nei vasarai.
Profilio aukštis taip pat svarbus. Aukštesnis profilis sugeria nelygumus, važiuoti patogiau. Žemesnis – suteikia sportiškumo, bet jautresnis duobėms. Lietuvos keliuose kompromisas dažnai tampa racionalesniu pasirinkimu nei maksimalus vizualinis efektas.
Greičio ir apkrovos indeksai – tylūs, bet svarbūs rodikliai
Ant padangos šono esantis greičio indeksas (pavyzdžiui, H, V ar T) nurodo maksimalų greitį, kuriam padanga pritaikyta. Net jei kasdien važiuojama mieste, svarbu laikytis automobilio gamintojo rekomendacijų.
Apkrovos indeksas rodo, kokį svorį gali atlaikyti viena padanga. Jei automobilis dažnai naudojamas su pilnu keleivių ar krovinių svoriu, per žemas indeksas gali tapti problema. Padanga labiau kaista, greičiau dėvisi.
Šie skaičiai dažnai ignoruojami, nes atrodo mažareikšmiai. Tačiau jie tiesiogiai susiję su saugumu.
Protektorius – kiek dar liko gyvybės
Minimalus leistinas protektoriaus gylis Lietuvoje: 1,6 mm vasarą ir 3 mm žiemą. Skaičiai oficialūs. Tačiau realybėje 3 mm žieminei padangai jau ribinė būsena. Ant šlapio sniego ar purvo stabdymo kelias gali pailgėti net keliais automobilio ilgiais.
Naujos žieminės padangos protektorius dažnai siekia 8–9 mm. Skirtumas tarp 8 mm ir 4 mm gali atrodyti nedidelis, bet stabdant 50 km/h greičiu – tai jau metrai.
Padangos sensta net ir nenaudojamos. Po 5–6 metų guma kietėja, net jei protektorius dar gilus. Todėl verta tikrinti gamybos datą (DOT žymėjimą).
Kainos klausimas – ar brangesnės visada geresnės?
Rinka plati. Yra premium, vidutinės klasės ir ekonominės padangos. Skirtumai dažniausiai jaučiami triukšmo lygyje, stabdymo kelyje, ilgaamžiškume.
Brangesnės padangos dažnai stabdo keliais metrais trumpiau šlapiame kelyje. Mieste tai gali būti atstumas iki kito automobilio buferio. Užmiestyje – galimybė išvengti susidūrimo su gyvūnu.
Tačiau ne visiems reikia brangiausio varianto. Jei automobilis naudojamas retai ir nedideliais atstumais, vidutinės klasės padangos gali būti racionalus sprendimas. Svarbu vengti visiškai nežinomų gamintojų, kurių produktai neturi aiškių testų ar sertifikatų.
ES ženklinimas – naudinga, bet ne absoliuti tiesa
Nuo 2012 metų Europos Sąjungoje padangos žymimos etikete, kurioje nurodomas sukibimas su šlapia danga, degalų efektyvumas ir triukšmo lygis.
A klasė šlapio sukibimo kategorijoje reiškia trumpesnį stabdymo kelią nei C ar D klasė. Skirtumas gali siekti iki 18 metrų stabdant nuo 80 km/h. Tai jau beveik keturi automobilio ilgiai.
Tačiau etiketė neparodo visko. Ji neatskleidžia elgsenos ant sniego ar ledo, neįvertina ilgaamžiškumo. Todėl vien tik raidės nepasako visos istorijos.
Vairavimo stilius – dažnai pamirštamas faktorius
Ramiai važiuojantys vairuotojai gali rinktis komfortiškesnes, minkštesnes padangas. Aktyvesni, mėgstantys staigesnius posūkius ar greitesnį greitėjimą, dažniau ieško standesnio šoninio karkaso.
Automobilio galia taip pat svarbi. Galingesniems modeliams reikia padangų, galinčių atlaikyti didesnį sukimo momentą. Priešingu atveju protektorius gali dėvėtis netolygiai, atsirasti slydimo pojūtis.
„Kaip išsirinkti padangas?“ – klausimas, kuris be vairavimo įpročių įvertinimo lieka nepilnas. Kaip saugiai pakeisti automobilio padangas karantino metu?
Naujos ar naudotos?
Naudotos padangos vilioja kaina. Kartais jos atrodo beveik kaip naujos. Tačiau ne visada žinoma, kokiomis sąlygomis jos buvo eksploatuotos, ar nepatyrė smūgių, ar nebuvo remontuotos iš vidaus.
Matomi įtrūkimai, nelygus dėvėjimasis, pažeisti šonai – signalai, kad rizika gali būti per didelė. Padanga nėra tik guma. Joje yra metaliniai kordai, tekstilės sluoksniai. Jei konstrukcija pažeista, pavojus ne visada matomas iš išorės.
Ilgainiui naujas komplektas dažnai tampa ekonomiškesnis nei keli kartus keistos naudotos.
Slėgis – smulkmena, kuri keičia viską
Net geriausios padangos neatliks savo funkcijos, jei slėgis bus netinkamas. Per mažas slėgis didina degalų sąnaudas, greitina dėvėjimąsi, blogina valdymą. Per didelis – mažina sukibimą ir komfortą.
Rekomenduojamas slėgis paprastai nurodytas ant automobilio statramsčio ar kuro bako dangtelio. Jis gali skirtis priklausomai nuo apkrovos. Patikrinti slėgį verta bent kartą per mėnesį, ypač keičiantis sezonams. Padangos keitimas
Kada metas keisti, net jei dar „važiuoja“
Yra situacijų, kai padangos atrodo dar tinkamos, bet rizika jau didėja. Jei protektorius pasiekė ribą, jei atsirado iškilimų ar gilių įtrūkimų, delsti nereikėtų.
Vibracija vairuojant, traukimas į šoną, padidėjęs triukšmas – signalai, kad kažkas negerai. Kartais pakanka ratų suvedimo, kartais problema slypi pačioje padangoje.
Sprendimas retai būna vien tik apie estetiką. Dažniau – apie saugumą, kuris nepastebimas iki momento, kai jo prireikia.
Renkantis padangas svarbu ne tik kaina ar prekės ženklas. Svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis automobilis naudojamas, kokie prioritetai – komfortas, ilgaamžiškumas ar maksimalus sukibimas.
Atsakymas į klausimą, kaip išsirinkti padangas, dažniausiai slypi ne reklamoje, o realiuose poreikiuose. Kartais pakanka pažvelgti į savo kasdienį maršrutą: ar tai miesto spūstys, ar ilgi užmiesčio keliai, ar žiemos išvykos į atokesnes vietas.
Nuo šių detalių priklauso daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Reklama
