Paskelbta
10 mėnesių prieš-
Dalis Lietuvos vairuotojų nevengia spustelėti akseleratoriaus pedalą, o tai, kaip taisyklė, anksčiau ar vėliau tampa eismo įvykių priežastimi. Viršydamas leistiną greitį, vairuotojas turi mažiau laiko reaguoti į nenumatytas situacijas kelyje ir gali nesugebėti suvaldyti automobilio. Įvairūs tyrimai rodo, jog viršijant greitį mieste vos 1 km/val., avarijų tikimybė išauga iki 4 proc.
Vairavimo kultūra ir baudos už greičio viršijimą Europos šalyse smarkiai skiriasi. Automobilių duomenų įmonė „carVertical“ atliko tyrimą 23-iose šalyse, siekdama išsiaiškinti, kaip baudų dydis koreliuoja su apgadinimų statistika. Ar tikrai didesnės baudos atgraso vairuotojus nuo greičio viršijimo?
Didelis apgadintų automobilių skaičius – mažų baudų pasekmė?
Lietuva patenka į sąrašą Europos šalių, kuriose baudos už greičio viršijimą ganėtinai mažos. Pavyzdžiui, šalyje viršijus greitį iki 15 km/val. skiriama 30 eurų bauda. Turint omenyje, jog vidutinė mėnesinė alga Lietuvoje – 1 343 eurai, baudos dydis siekia vos 2,2 proc. atlyginimo.
Pagal šį rodiklį iš 23 tyrime dalyvavusių Europos šalių Lietuva rikiuojasi 21-oje vietoje – lenkdama tik Lenkiją ir Ukrainą.
Žemos baudos Lietuvoje tiesiogiai atsispindi ir apgadintų automobilių statistikoje. Pasak „Rinkos skaidrumo indekso“, daugiau nei pusė transporto priemonių (51,3 proc.) šalyje buvo apgadintos.
„Baudos už greičio viršijimą iki 15 km/val. Europoje skiriasi kartais: nuo 10 eurų iki daugiau nei 200 eurų. Nors šalyse, kuriose baudos didesnės, automobiliai paprastai apgadinami rečiau, nereikėtų pamiršti ir vairavimo kultūros – tolerancijos lygis kelių eismo taisyklių pažeidėjams skirtinguose Europos regionuose smarkiai skiriasi“, – aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Skandinavijos šalyse baudos griežčiausios
Iš visų tyrime dalyvavusių šalių, Skandinavijos šalys, Švedija, Danija ir Suomija, o taip pat Slovėnija ir Belgija pasižymi ganėtinai didelėmis baudomis, lyginant su vidutiniu šalies atlyginimu. Vis tik šios šalys išsiskiria ir mažiausiu apgadintų automobilių skaičiumi Europoje. Gamta neleidžia atsikvėpti
Viršijus greitį iki 15 km/val. Danijoje vairuotojui tektų atseikėti 3000 kronų (402 eurus), o tai net dešimtadalis šalies vidutinio atlyginimo. Visgi vairuotojai šioje šalyje niekur neskuba, tad ir apgadinti tik kiek daugiau nei penktadalis automobilių – vienas geriausių rezultatų visame tyrime.
Palyginimui, baudos už greičio viršijimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse ganėtinai nedidelės, o apgadintų automobilių dalis aukšta. Latvijoje bauda už greičio viršijimą iki 15 km/val. siekia 40 eurų, Čekijoje – 40 eurų, Lenkijoje – 100 zlotų (24 eurus), Slovakijoje – 39 eurus. Įvertinus vidutinį atlyginimą šiose šalyse, už šį nusižengimą vairuotojai sumoka vos 1,6–3,3 proc. nuo savo mėnesinių pajamų. Visose šiose šalyse daugiau nei pusė automobilių buvo apgadinti, o aukščiausia transporto priemonių su žalų įrašais dalis fiksuota Lenkijoje – 62,1 proc.
Visgi, tokia statistika fiksuojama ne visur, mat kai kuriose šalyse pastebima ne tik sąlyginai maža apgadintų automobilių dalis, tačiau ir ganėtinai nedidelės baudos. Tyrimas atskleidė, jog Lietuvoje dažniausiai klastojama iki 10 tūkst. eurų kainuojančių automobilių rida
„Mažos baudos nebūtinai reiškia, kad šalyje bus daugybė greitį viršijančių vairuotojų ir aukštas avaringumas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Ispanijoje baudos sąlyginai nedidelės, tačiau apgadintų automobilių dalis irgi žema. Tai byloja ir apie tam tikrą visuomenės brandą, kai patys vairuotojai supranta greičio viršijimo pasekmes“, – sako M. Buzelis.
Už greičio viršijimą – šimtus tūkstančių eurų siekiančios baudos
Kai kurios šalys neturi fiksuoto dydžio baudų, tad jos skiriamos priklausomai nuo pažeidėjo pajamų. Kuo daugiau greitį viršijęs vairuotojas uždirba, tuo plačiau jam tenka atverti piniginę. Tokia sistema taikoma Suomijoje ir Šveicarijoje, kur milžiniškos baudos galima sulaukti ne tik viršijus greitį, bet ir įvykdžius kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Štai prieš porą metų Suomijoje vienam milijonieriui viršijus greitį 30 km/val., jam paskirta 121 tūkst. eurų bauda. Dažniausiai apgadinti yra 7-16 metų amžiaus automobiliai
M. Buzelio teigimu, greitį viršijantys vairuotojai turėtų suprasti, kad jie rizikuoja ne tik sulaukti baudos, bet ir sukelti skaudžių pasekmių turėsiantį eismo įvykį. Automobilių rinkos ekspertas ragina būti atsakingiems ir be reikalo nerizikuoti nei savo, nei kitų saugumu ir gyvybe.
Metodologija
„carVertical“ tyrime analizuojami „Rinkos skaidrumo indekse“ apskaičiuoti naudotų automobilių apgadinimų duomenys 23-ose šalyse, vidutinis atlyginimas atskaičius mokesčius ir baudos dydis viršijus greitį iki 15 km/val. Gauti duomenys leido nustatyti, kokią vidutinio atlyginimo procentinę dalį sudaro bauda už greičio viršijimą ir surikiuoti šalis pagal jo dydį. Dėl skirtingų valiutų konvertavimo galimi nedideli verčių skirtumai. Su automobiliu po Baltijos šalis
Šis straipsnis parengtas siekiant suteikti bendro pobūdžio informaciją, jame pateikti duomenys nėra ir negali būti laikomi teisine konsultacija. Čia pateikta informacija gali neatitikti naujausių teisinių ir (arba) ekonominių pokyčių. Atkreipiame dėmesį, kad neprisiimame jokios atsakomybės už jokius veiksmus, kurių buvo imtasi remiantis šiame straipsnyje pateikta informacija.
Perkantiems iš užsienio į Lietuvą įvežtus automobilius kyla net tris kartus didesnė tikimybė pasirinkti modelį su suklastota rida
Net ir apynaujai automobiliai nėra apsaugoti nuo ridos klastojimo: 2020-ųjų modeliai vidutiniškai „atjauninami“ daugiau nei 100 tūkst. kilometrų
Naudotų automobilių rinkos skaidrumo indekse Lietuva neišsivaduoja iš paskutinių pozicijų
Tikroji vairuotojų noro sutaupyti kaina: kas dešimtas automobilis – su suklastota rida
Palankiausias laikas pirkti naudotą automobilį: kantriausi gali nemenkai sutaupyti
Automobilį su suklastota rida Lietuvoje įsigiję vairuotojai vidutiniškai permoka už jį penktadaliu
Nuo liepos įsigalios svarbus pakeitimas: dalis vairuotojų nebegalės naudotis savo automobiliais, tačiau ką jiems daryti – vis dar neaišku
Vairuotojams derėtų susirūpinti: dalis automobilių Lietuvoje gali turėti gamyklinių trūkumų
Dažniausiai apgadinami automobiliai Lietuvoje: tyrimas parodė, kad ieškantys naudoto „Porsche“ turėtų būti itin atsargūs






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis...
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...