Miesto iššūkiai automobilio varikliui: kaip apsisaugoti?

Ar vairavimas mieste gali tapti dideliu iššūkiu vidaus degimo varikliui? Tikrai taip. Nuolatinės spūstys, palyginti trumpi maršrutai, start-stop sistemos naudojimas, vis didėjanti galia vienam litrui ir mažėjantis variklio darbinis tūris – tokios sąlygos šiuolaikiniams automobiliams itin nepalankios. Ekspertai pasidalino, kokias rizikas varikliui kelia nuolatinis važinėjimas mieste ir kaip jas valdyti?

Mieste variklis dėvisi greičiau

Vis daugiau automobilių gamintojų atvirai pripažįsta, kad nebegamina variklių, galinčių nuvažiuoti milijoną kilometrų. Oficialiose eksploatavimo trukmės deklaracijose vis dažniau pamatysime – 300 000 kilometrų. Ne paslaptis, jog didžioji dalis vairuotojų automobiliu įveikia ne pačius didžiausius atstumus. Važinėjant mieste jie itin trumpi, tad variklis nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir susidėvi greičiau nei važiuojant ilgesnį maršrutą.

„Vairuojant mieste greitis dažniausiai ribojamas iki 50 km/h, nuolat tenka dinamiškai įsilieti į eismą, sustoti prie šviesoforų ar pėsčiųjų perėjų. Tokio veikimo metu variklis sunaudoja daugiau degalų, o tai reiškia ir daugiau degimo produktų alyvoje – daugiau teršalų. Tokiomis sąlygomis į variklio alyvą gali patekti ne tik degalų. Trumpoms kelionėms naudojamų automobilių varikliuose kaupiasi drėgmė – tai ypatingai svarbu hibridams: kondensatas, ištirpęs alyvoje, cirkuliuoja variklyje, pradėdamas arba sustiprindamas korozijos procesus. Dėl šios priežasties, važinėjantiems mieste alyvą reikėtų keisti dažniau nei važiuojant ilgesniais atstumais“, – pataria Vilniaus autoserviso automechanikas Pranas Mitkus.

Miesto rizika – suodžiai

Kita problema – miestuose dominuojantys mažėjantys benzininiai varikliai išskiria suodžius, kartais net nemažus jų kiekius. Taip yra dėl to, kad esant milžiniškai mažo tiesioginio įpurškimo variklio apkrovai degalai ir oras nesusimaišo idealiai, o cilindruose atsiranda kuro pertekliaus zonos. Ir būtent iš jų degimo procese susidaro suodžiai.

„Suodžiai linkę nusėsti įvairiose variklio vietose, įskaitant paskirstymo grandinę. Tai ypač kenkia atskiras grandinės dalis jungiantiems kaiščiams, kurie greičiau dėvisi. Padėti gali tinkama alyva – jos sudėtis gali šiek tiek sumažinti suodžių dalelių susidarymą. Alyva, pasižyminti stipriomis skaidančiomis savybėmis, taip pat tinkamai parinkti antidėvėjimosi priedai padės išvengti suodžių kaupimosi jautriose vietose ir dar labiau apsaugos grandinę nuo pailgėjimo“, – į ką svarbu atkreipti dėmesį pasakoja automechanikas.

Važiuojant nedideliu greičiu gresia LSPI

Ekspertai pastebi dar vieną rimtą problemą, su kuria ir toliau susiduria vidaus degimo variklių konstruktoriai – LSPI reiškinį (angl. LSPI – Low speed pre-ignition).

„Jį dažniausiai galima pastebėti esant mažo greičio diapazonui (1500–2000 aps./min.), kai variklis yra labai apkrautas ir stipriai pripildytas oro. Tokios sąlygos susidaro važiuojant nedideliu greičiu ir smarkiai spaudžiant akceleratoriaus pedalą. Prie LSPI reiškinio prevencijos reikšmingai prisideda kokybiškos variklio alyvos, kurios užtikrina mažesnę oksidaciją, mažesnius jungčių struktūros pokyčius, sumažina tepalų garavimo greitį“, – akcentuoja Andrzejus Husiatynskis, „Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas.

Pasak eksperto, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog šiuolaikiniai varikliai kenčia gerokai didesnes mechanines bei temperatūros apkrovas, todėl juose būtina naudoti mažos klampos alyvą: „Rinkoje pasirodo klampumo klasės, tokios kaip 0W-20 ar žemesnės, o kai kuriems varikliams gamintojas jau rekomenduoja 0W-8 klampumo klasės alyvas. Į tokius variklius jokiu būdu negalima pilti tokių produktų kaip 5W-50 ar 10W-40, nes tai juos labai greitai sunaikins“, – įspėja „Total Energies“ atstovas.