Paskelbta
1 metai prieš-
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl kelių užsidegusių elektromobilių, vėl pasigirdo nuogąstavimų dėl jų saugumo. Tačiau ar tikrai elektromobiliai yra pavojingesni už įprastus automobilius su vidaus degimo varikliais? Duomenys rodo, kad tokios baimės nepagrįstos.
„Visuomenėje natūraliai kyla didesnis ažiotažas, kai užsidega elektromobilis, nes tai vis dar yra palyginti nauja technologija ir kiekvienas incidentas greitai atsiduria dėmesio centre. Tačiau svarbu suprasti, kad elektromobilių gaisrai yra gerokai retesni, nei vidaus degimo variklių automobilių, o dalis užsidegimų net nėra susiję su baterijomis“, – teigia žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis.
Tradiciniai liepsnoja dažniau
Šių metų vasarį paskelbtoje Europos Komisijos Alternatyviųjų degalų observatorijos (AFO) ataskaitoje apie elektromobilių saugumą teigiama, kad apskritai elektromobilių gaisrai yra 8–10 kartų retesni nei automobilių su vidaus degimo varikliais.
Tokius duomenis patvirtina ir atskirų šalių statistika. Pavyzdžiui, Švedijos socialinės saugos ir pasirengimo tarnybos duomenimis, 2022 m. šalyje buvo užfiksuoti tik 24 elektromobilių gaisrai, kurie sudarė 0,004 proc. nuo visų šalyje registruotų elektra varomų transporto priemonių. Tuo metu benzininių ir dyzelinių automobilių gaisrų rodiklis buvo žymiai didesnis ir siekė 0,08 procento. Palygino elektromobilius ir automobilius su vidaus degimo varikliais
Kaimyninės Lenkijos duomenys už praėjusius metus taip pat rodo, kad elektromobiliai yra saugesni nei tradiciniai automobiliai ir užsidega 14 proc. rečiau. Pernai Lenkijoje tūkstančiui elektromobilių teko 0,372 užsidegimų, kai tradicinėms transporto priemonėms – 0,424.
„Šie skaičiai kalba patys už save. Nors elektromobilių skaičius keliuose sparčiai auga, jų gaisrų statistika išlieka gerokai mažesnė nei tradicinių automobilių. Tai paneigia mitą apie išskirtinį elektromobilių pavojų. Svarbu nepasiduoti emocijoms ir remtis faktais, o ne atskirais pavieniais atvejais“, – pabrėžia T. Žilionis.
Jis ypač atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas elektromobilio užsidegimas reiškia baterijos gedimą. Dažnai gaisrai kyla dėl įvairių elektronikos gedimų ar kitų sistemų problemų, kurios lygiai taip pat gali paveikti ir vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tokie incidentai neturėtų būti automatiškai priskiriami vien elektromobilių specifikai ir kelti paniką dėl visos technologijos.
„Neracionalu dėl pavienių elektronikos gedimų, kurie gali nutikti bet kuriame automobilyje, kaltinti visą elektromobilių technologiją. Juk kai dėl trumpojo jungimo elektros sistemoje užsidega tradicinis automobilis, niekas nedaro išvados, kad visi automobiliai su vidaus degimo varikliais yra nesaugūs. Tą patį principą turėtume taikyti ir elektromobiliam“, – sako T. Žilionis. Automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau
Prižiūrima infrastruktūra – nepavojinga
Kitas svarbus aspektas – elektromobilių įkrovimo saugumas. Nors kai kurios elektromobiliuose montuojamos ličio jonų baterijos pasižymi termiškai nestabilia chemine sudėtimi, daugelis gaisrų, susijusių su įkrovimu, įvyksta dėl netinkamai prižiūrėtos infrastruktūros ar vartotojų klaidų.
„Viešojoje erdvėje kartais girdimos istorijos apie degančius elektromobilius įkrovimo metu, tačiau didžioji dauguma šių incidentų susiję ne su pačiu elektromobiliu, o su netinkamai įrengta ar prižiūrima įkrovimo infrastruktūra, pavyzdžiui, senais, netvarkingais elektros tinklais namuose, nekokybiškais įkrovimo laidais ar neteisingu įkroviklių pasirinkimu. Todėl savo klientams visuomet akcentuojame, kad įkrovimo stotelės turi būti įrengiamos profesionalų ir atitikti visus saugumo standartus,“ – pabrėžia žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas. Išmanūs namai – ne tik patogesni, bet ir kur kas saugesni
Pasak jo, elektromobilių, kaip ir tradicinių automobilių, saugumas yra griežtai kontroliuojamas tiek priežiūros institucijų, tiek pačių gamintojų, todėl naudojant tinkamą įrangą ir laikantis rekomendacijų tikrai nereikia baimintis, kad elektromobilis ar stotelė įkrovimo metu užsiliepsnos. Viešojo „Enefit“ įkrovimo stotelės taip pat yra reguliariai tikrinamos fiziškai bei 24 valandas per parą stebimos nuotoliniu būdu, todėl vairuotojai kraudami savo transporto priemones gali jaustis visiškai saugūs. Šildymo sezonui prasidėjus – perspėjimas individualių namų savininkams
„Objektyvūs duomenys rodo, kad elektromobiliai nėra nesaugi transporto priemonė. Priešingai, jų gaisrų tikimybė yra gerokai mažesnė nei tradicinių automobilių, o daugelis incidentų kyla dėl kitų priežasčių, nesusijusių su pačia elektromobilio technologija“, – sako T. Žilionis.
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
Kiek kainuoja šventinė nuotaika? Papasakojo, kaip apskaičiuoti galimas elektros išlaidas
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį
Palangoje – 5 naujos „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelės
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles: pataria, į ką atkreipti dėmesį
Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Kava, sveikatos draudimas ir EV įkrovimo stotelė – ar tai gali tapti nauja darbdavio valiuta?
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ baigė V. Grybo gatvėje esančių chirurgijos patalpų atnaujinimą, į kurį investavo 1,3 mln. eurų....
Svajonių kelionė, naujas kompiuteris, žaidimų kambarys, nuosavas būstas ar tas vienas pirkinys, kuris vis lieka norų sąraše – kiekvieno norai...
Palangos vasara eina į pabaigą, o kartu su ja – ir proga po vienu stogu paragauti pasaulio skonių. Šį sezoną...
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...