Paulius Sartatavičius. Dirbtinis intelektas darbo vietoje – galia, atsakomybės spragos ir teisiniai iššūkiai

Šiuo metu su dirbtiniu intelektu (DI) susiduriame vis dažniau. Apsipirkdami internetu, bendraudami ir net registruodamiesi į valstybines įstaigas, susiduriame su dirbtiniu intelektu vis dažniau. Ne išimtis ir darbo vietoje. Daugelis įmonių savo veikloje jau įdiegė dirbtinį intelektą ar planuoja tai padaryti. Tačiau jums, kaip ir kiekvienam verslui ar jo klientui, gali kilti klausimas – o kas yra ir kaip veikia dirbtinio intelekto integracija darbo vietose, kokie jo privalumai, rizikos bei su tuo susiję teisiniai iššūkiai?

Reklama

Kaip nenutekinti asmeninių duomenų?

DI visame pasaulyje tampa neatsiejama darbo dalimi, nors jo reguliavimas dar tik formuojasi. Europos Sąjungoje jau įsigaliojęs DI aktas, kurio visapusiškas pritaikymas numatytas per artimiausius dvejus metus. Naujas dirbtinis intelektas

Reikia suprasti, kad DI nėra šių metų, net ne praėjusio penkmečio dalykas. Iš tikrųjų dirbtinis intelektas ir automatizacija, kaip darbo paprastinimo procesas, atsirado dar šeštajame dešimtmetyje, kai Amerikos automobilių gamintojai perėjo nuo rankinio dalių surinkimo prie automatizacijos – kai mašinos pradėjo surinkinėti kitų mašinų komponentus.

Šiuolaikiniai DI įrankiai, tokie kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“, analizuoja ir apdoroja milžiniškus duomenų kiekius, leidžia optimizuoti darbo procesus ir automatizuoti sprendimų priėmimą.

Žinoma, nė vienas geras dalykas neateina į mūsų gyvenimą be rizikų. Tai pasakytina ir apie dirbtinį intelektą. Pirmiausia – intelektinė nuosavybė. DI sukurtas turinys gali neturėti teisinio autorių apsaugos statuso, nebent prie jo kūrimo aktyviai prisidėjo žmogus. Būtent todėl įmonėms svarbu atidžiai skaityti DI įrankių naudojimo sąlygas.

Ne mažiau svarbus klausimasapie kurį dabar kalbama labai daug – duomenų saugumas. Ar DI gali netyčia paviešinti konfidencialią informaciją? Visko gali būti, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokie duomenys gali būti naudojami, o kurių liesti nevalia. Viskas priklauso nuo to, kokia informacija pateikiama naudojantis DI. Kadangi tai iš savęs besimokanti sistema, jeigu ji neturės tam tikrų duomenų, jų negalės ir paviešinti. Jeigu pažymėsite varnelę, kad nenorite, jog jūsų pateikta informacija būtų naudojama mokyti šitą įrankį arba pateikiama kitiems rinkos dalyviams, nereiškia, kad ta informacija bus saugi. Paprasčiausias būdas – nesidalinti tuo, kuo nesidalintumėte viešai.

Galutinė atsakomybė tenka informacijos pateikėjui

Galiausiai, atsakomybė už bet kokias DI ir jo naudojimo klaidas tenka įmonei, o ne DI kūrėjams. Pavyzdžiui, „Air Canada“ byla parodė, kad neteisinga DI pateikta informacija gali lemti teisines pasekmes organizacijai. Būtent dėl tokių atvejų verta paminėti ir teisines problemas bei spragas. Įmonės, naudojančios dirbtinį intelektą, pačios turi užtikrinti, kad jų darbuotojai naudotų jį atsakingai, laikydamiesi aiškių gairių. Ypač aktuali DI įtaka darbuotojų atrankai ir vertinimui, nes šiose srityse DI sprendimai gali būti diskriminuojantys ar klaidingi. Svarbu prisiminti – nors DI atneša didžiulę naudą, būtina suprasti jo veikimo principus, atidžiai vertinti susijusias rizikas ir pasirengti naujiems reguliavimams. Dirbtinis intelektas Lietuva

Svarbu išmanyti teisinę sistemą. Pateiksiu pavyzdį, kodėl. Prieš maždaug dešimtmetį „Amazon“ susikūrė savo DI sistemą, skirtą atrinkinėti darbuotojus, nes norėjo pasilengvinti šį procesą, kad galėtų išsirinkti konkrečiai jiems tinkančius kandidatus. Jie tą sistemą apmokė jai pateikdami tam tikro laikotarpio savo atrinktų kandidatų gyvenimo aprašymus. DI buvo apmokytas pagal tai, kas praeityje jau pasiteisino. Sistema kuravo atrankų ciklą į dešimtis pozicijų. Galiausiai paaiškėjo, kad į pozicijas buvo atrinkti tik tam tikro amžiaus vyrai, dėl ko galima sakyti tokia sistema diskriminuoja kitus kandidatus. Todėl net teisės aktuose pažymima, kad labai svarbi pateikiamų duomenų kokybė, nes galiausiai už tai, kas pateikta konkrečiai sistemai, yra atsakinga tai padariusi įmonė. Iš tiesų tokie atvejai yra tarsi veidrodis pačiai organizacijai įsivertinti savo praktikas ir politikas.

ES Dirbtinio intelekto aktas, skirtas reguliuoti DI naudojimą, draudžia tam tikras praktikas, pvz., pasąmonę veikiančias DI sistemas, žmonių klasifikavimą pagal biometrinius ar socialinius duomenis, sistemas, kuriomis kuriamos arba išplečiamos veido atpažinimo duomenų bazės ir kt. Taip pat nustatomos didelės rizikos sritys dirbtinio intelekto naudojimui, pvz., darbuotojų atranka, teisėsauga, migracija, ypatingos svarbos infrastruktūra (užtikrinti kelių eismo, vandens, dujų, šilumos ar elektros energijos tiekimo valdymą ir veikimą) ir kt. DI sistemos turi būti saugios, skaidrios, užtikrinti žmogaus įsitraukimą į procesą ir atitikti teisės aktus. Dirbtinis intelektas – kas tai?

Reikalavimai numatyti ne tik gamintojams ir platintojams, bet ir naudotojams. Įmonei naudojant DI sistemas kyla tam tikros pareigos. Visų pirma, kaip ir minėta, svarbu yra sistemai pateikti kokybiškus duomenis, taip pat svarbi pareiga DI sistemas naudoti skaidriai, t.y. informuoti darbuotojus apie sistemų naudojimą. Be kita ko, labai svarbus yra susipažinimas su naudojamų sistemų dokumentacija ir jos supratimas (glaudžiai susijęs ir su DI raštingumo reikalavimu). Taip pat svarbus dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, jeigu įmonė atlieka DI sistemos pakeitimą, po kurio sistema lieka arba tampa didelės rizikos sistema, tokia įmonė reglamento prasme tampa gamintoju ir jai taikomi griežtesni reikalavimai. Taip pat svarbus DI raštingumas – įmonės privalo užtikrinti, kad darbuotojai būtų apmokyti naudotis DI įrankiais. ES Dirbtinio intelekto aktas jau įsigaliojo, o šių metų rugpjūtį bus paskirtos priežiūros institucijos ir nustatytos baudos.

Lietuvoje jau paskirtos priežiūros institucijos: Inovacijų agentūra kartu su Ryšių Reguliavimo Tarnyba yra atsakingos už šio reglamento įgyvendinimą. Šiuo metu numatomos baudos savo dydžiu yra panašios BDAR numatytas baudas ir siekia nuo 1 % iki 7 % įmonių grupės metinių pajamų arba nuo 7,5 mln. iki 35 mln. eurų. Reglamentas visiškai įsigalios 2026 m. rugpjūtį. Didelės rizikos DI sistemos (pvz., migracijos ar darbo procesų valdymo srityse) turės atitikti griežtus reikalavimus. Naujos taisyklės darbo rinkoje

Yra ir dar vienas Europos teisės aktas, kuris jau yra priimtas, o įsigalioti turi iki 2026 m. gruodžio. Tai yra platformų darbuotojų direktyva (2024/2831). Platformų darbuotojų direktyva reglamentuoja darbo sąlygų, teisių ir apsaugos užtikrinimą asmenims, kurie atlieka paslaugas per skaitmenines platformas (pvz., „Bolt“, „Wolt“), siekiant užtikrinti jų teisinę apsaugą ir lygias darbo sąlygas. Šioje direktyvoje taip pat aptariami ir DI sistemų naudojimo atvejai. Direktyvoje reikalaujama užtikrinti skaidrumą kuomet naudojamos DI sistemos atitinkamai tvarkyti darbuotojų duomenis. Taip pat labai svarbus aspektas, kad tais atvejais kai DI sistema sprendžia, arba yra pasitelkiama sprendimui (DI pagalba) dėl darbuotojų atleidimo, pareigų pakeitimo ar atlyginimo ir kt. priimti, procese būtinas žmogaus įsikišimas ir galutinis sprendimas negali būti priimamas DI ar dirbtinio intelekto pagalba. Pagal šią direktyvą platformos kas dvejus metus turės peržiūrėti visus DI arba jo pagalba priimtus sprendimus.

Galiausiai, ką gali padaryti įmonės, norinčios kasdienėje veikloje naudoti DI įrankius, tačiau išvengti rizikų ir teisinės atsakomybės? Pasidalinsiu keletu praktinių veiksmų. Pirmiausia – būtina atlikti DI sistemų ir rizikų auditą. Antra – užtikrinti skaidrumą ir darbuotojų informavimą apie DI naudojimą bei darbuotojų įtraukimą į DI sistemų pasirinkimą. Ir trečia – parengti DI naudojimo įmonėje politiką bei paskirti už DI naudojimą atsakingą asmenį. 2035-ųjų Lietuva: draugus atstojantis DI ir žvilgsniai į verslą kovoje su klimato kaita

Svarbiausia – atsakingai naudoti dirbtinį intelektą, nes už netinkamas darbuotojų DI praktikas visų pirma atsako darbdaviai.

Paulius Sartatavičius, „CEE Attorneys“ e.komercijos grupės vadovaujantis teisininkas