Paskelbta
1 metai prieš-
Baltijos šalyse daugiausia išleisti Kalėdų šventiniam stalui ir dovanoms ketina lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos gyventojų apklausos rezultatai. Didesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti dovanoms nei vaišėms – dauguma (25 proc.) apklaustųjų Lietuvoje dovanoms susiplanavo 100–200 eurų biudžetą, o šventiniam stalui kas trečias (33 proc.) planuoja skirti nuo 50 iki 100 eurų. Greitoji dovanų pagalba
Mažiau nei 50 eurų dovanoms ketina išleisti po 9 proc. lietuvių ir estų, 15 proc. latvių respondentų. Nuo 50 iki 100 eurų dovanoms planuoja išleisti 21 proc. lietuvių, 19 proc. estų ir 22 proc. latvių, nuo 100 iki 200 eurų – 25 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 18 proc. latvių, o nuo 200 iki 300 eurų – 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 9 proc. latvių apklaustųjų.
Daugiau nei 300 eurų dovanoms nurodė išleisiantys 13 proc. lietuvių, 12 proc. estų ir 15 proc. latvių respondentų. Palyginti su pernai atlikta apklausa, šiemet lietuviai dovanoms planuoja išleisti mažiau. Pernai dovanoms skirsiantys nuo 100 iki 200 eurų nurodė 31 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Kalėdų stalas ir dovanos
„Padėti sutaupyti išlaidas dovanoms gali padėti išankstinis biudžeto ir pirkinių planavimas, pasinaudojant įvairiomis akcijomis, palyginant kainas įvairiose internetinėse ir fizinėse parduotuvėse. Be to, vis labiau populiarėja dovanų keitimosi būdai, kai artimųjų rate kiekvienas ištraukia žmogaus vardą ir dovaną perka tik jam, arba sunešus po dovaną per Kalėdas vyksta loterija ir kiekvienas išsitraukia savo dovaną. Svarbu suprasti, kad gera šventinė nuotaika priklauso ne nuo dovanų vertės, o nuo kokybiško laiko kartu su artimiausiais žmonėmis“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška. Lietuviai toliau investuoja į nekilnojamąjį turtą, krenta pensijų fondų populiarumas
Kiek kuklesnes sumas Baltijos šalių gyventojai yra nusiteikę skirti šventiniam stalui. Mažiau nei 50 eurų ketina išleisti 21 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 30 proc. latvių apklaustųjų. Nuo 50 iki 100 eurų – po 33 proc. lietuvių ir estų bei 37 proc. latvių respondentų. Nuo 100 iki 200 eurų vaišėms planuoja išleisti 27 proc. lietuvių, 26 proc. estų ir 16 proc. latvių respondentų, o iki 300 eurų – 9 proc. lietuvių, 7 proc. estų ir 5 proc. latvių. Daugiau nei 300 eurų šventiniam stalui ketina išleisti po 4 proc. lietuvių ir estų bei 3 proc. latvių respondentų. Kiek šiemet išleisime kalėdinėms dovanoms ir kaip sutaupyti?
„Nors iš esmės Lietuvoje infliaciją pavyko suvaldyti, maisto kainos istoriškai lieka aukštos. Palyginti su prieškovidiniu laikotarpiu, maisto kainos Lietuvoje pakilo 51 proc. Nuo infliacijos šoko minimumo 2023 m. gruodį maisto mažmeninė prekyba išaugo 3,7 proc., bet pastaruoju metu atsigavimas akivaizdžiai sustojo. Tad tikėtina, kad dėl aukštų kainų gyventojai, ir taip nedidinantys maisto vartojimo, šventinėms vaišėms šiemet taip pat planuoja mažesnį biudžetą. Kita vertus, norisi tikėti, kad kiek keičiasi gyventojų įpročiai ir maisto šventėms nuperkama tiek, kiek reikia, taip sumažinant ir maisto švaistymą, ir finansinę naštą“, –sako R. Čereška.
Tarp Baltijos šalių gyventojų lietuviai – dosniausi kalėdinėms dovanoms
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti
Apklausa: kalėdinėms dovanoms lietuviai skirs kuklesnį biudžetą nei pernai
Metų pabaigos finansų peržiūra: kaip išvengti brangių šventinių klaidų
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Lietuvos versle – nuotaikų lūžis: trečdalis įmonių tikisi ekonomikos augimo, vienas sektorius išlieka itin atsargus
Emocinis pirkimas per išpardavimus: kada tai tampa problema ir kaip jį suvaldyti?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Lietuvos mobiliojo ryšio rinka iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta. Trys vardai, trys tinklai, panašios kainos, tie patys pažadai apie greitį...
Reklama
Reklama
Sausio 28–29 dienomis Prezidento Gitano Nausėdos kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos karališkosios šeimos atstovai. Ketvirtadienį vizito metu karališkosios šeimos atstovai dalyvavo...
„Telia Lietuva“ vardas Lietuvoje girdimas kasdien. Kartais kaip interneto tiekėjas, kartais kaip darbdavys, kartais – kaip technologinis fonas, kurio net...
Kapsulinis kavos aparatas dažnai atsiranda tada, kai kava turi būti paprasta. Be malimo, be svarstyklių, be ilgų rytinių ritualų. Mygtukas,...
Kavos aparatas dažnai tampa tylia namų virtuvės dalimi. Jis stovi kampe, burzgia rytais, kartais primena apie save lempute ar keistu...
Ausinės šiandien tapo beveik nematomu kasdienybės atributu. Jos naudojamos kelyje, darbe, namuose, sportuojant, ilsintis. Kartais – kelias valandas per dieną....
Išmanusis telefonas seniai tapo pagrindine kamera daugeliui žmonių. Jis visada šalia, nereikalauja pasiruošimo, o nuotraukos iškart atsiduria ekrane. Kartais labai...
Kraujospūdžio matavimas ilgą laiką buvo siejamas su gydymo įstaigomis. Kabinetas, kėdė, manžetė ant žasto ir keli tylūs laukiantys momentai. Šiandien...
