Ekspertai: kodėl atidėliojame sprendimus, galinčius pagerinti mūsų ateitį

Daugelis žmonių yra linkę atidėlioti sprendimus, kurie galėtų reikšmingai pagerinti jų gyvenimo kokybę ateityje – daugiau sportuoti, sveikiau maitintis, kaupti pinigus senatvei. Pasak psichologės Vitalijos Navickės, šis atidėliojimas susijęs tiek su asmeninėmis savybėmis, tiek su išoriniais veiksniais, kurie gali lemti, kaip žmogui seksis siekti ilgalaikių tikslų.

Vidiniai trukdžiai

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vengia imtis bet kokių veiksmų, yra neigiamas vidinis dialogas.

„Daugelis bando save motyvuoti kritikuodami: „esu tinginys“, „nemoku taupyti“, „esu blogas“. Tačiau tokia motyvacija neveikia – ji sukelia tik dar didesnį psichikos ir organizmo pasipriešinimą pokyčiams. Kur kas veiksmingiau yra taikyti švelnesnį požiūrį, orientuotą į norą jaustis ir gyventi geriau ateityje“, – pataria V. Navickė.

Didelis sąmoningumas – vienas iš „Didžiojo penketo“ (angl. „Big Five“) asmenybės bruožų – siejamas su kruopštumu, disciplinuotumu ir geresniais planavimo įgūdžiais. Todėl žmonėms, turintiems aukštesnį sąmoningumo lygį, lengviau siekti ilgalaikių tikslų, pabrėžia specialistė.

„Žema savivertė, priešingai, gali sutrukdyti, nes žmonės, kurie nepasitiki savimi, dažnai netiki, kad sugebės pasiekti pokyčius. O štai optimistinis požiūris prisideda prie sėkmės, nes optimistai lengviau įveikia kliūtis, tiki savo veiksmais ir yra labiau linkę priimti ilgalaikius sprendimus, nes jų požiūris skatina tęstinumą“, – teigia V. Navickė.

Psichologinis atsparumas – dar viena savybė, svarbi siekiant ilgalaikių tikslų. Žmonės, kurie yra atsparūs stresui ir greitai atsigauna po nesėkmių, geriau prisitaiko prie naujų situacijų, nesiekia greitų sprendimų ir yra labiau linkę išlaikyti ilgalaikę discipliną, net kai susiduria su sunkumais.

Įtaką daro ir mūsų aplinka

Mus supanti aplinka ir artimųjų palaikymas taip pat daro didelę įtaką mūsų sprendimams. V. Navickė pastebi, kad kolega ar draugas, kartu siekiantis panašių tikslų, gali padidinti motyvaciją. Viešas įsipareigojimas tikslams – taip pat efektyvus metodas, nes atsakomybė prieš kitus skatina veikti.

„Mokymasis iš žmonių, kurie jau pasiekė tai, ko norime mes, taip pat gali būti naudingas. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus yra individualus, todėl kito sėkmės receptas nebūtinai tiks mums. Kas tinka vienam, gali netikti kitam, ir tai – visiškai normalu“, – nuramina psichologė.

Finansinės kliūtys irgi yra svarbus išorinis veiksnys, galintis apsunkinti sprendimų priėmimą, ypač kai kalbama apie ilgalaikes investicijas į sveikatą ar finansinę gerovę, svarsto V. Navickė. Tačiau kūrybingumas bei nemokami šaltiniai, tokie kaip bibliotekų knygos, seminarai ar specialistų turinys internete, gali padėti rasti sprendimus.

Būdai užmegzti tvirtesnį ryšį su ateities „aš“

Pasak V. Navickės, tam, kad užmegztume stipresnį ryšį su savo ateities „aš“, reikia lavinti savęs pažinimą ir emocinę kompetenciją. Kitas veiksmingas būdas – reguliariai praktikuoti vizualizaciją, įsivaizduojant, kaip atrodysime ir jausimės pasiekę savo tikslus.

„Ne veltui moksliniai tyrimai rodo, kad sportininkai, kurie turėjo vizualizacijos sesijas, įsivaizduodami, kaip sportuoja ar atlieka tam tikrus pratimus sulaukė raumenų jėgos padidėjimo, nors ir užsiėmimo metu neatliko jokios fizinės veiklos. Kuo tiksliau įsivaizduosite save ateityje, tuo labiau ne tik sąmoningi sprendimai, bet ir pasąmoniniai procesai padės eiti tuo keliu“, – pataria psichologė.

Taip pat svarbu planuoti ir įtraukti konkrečias veiklas į savo kasdienį tvarkaraštį – nesvarbu, ar tai būtų sportas, biudžeto peržiūra, ar sveiko maisto ruošimas. Kalendoriuje numatyta veikla ne tik didina atsakomybės jausmą, bet ir padeda struktūruoti žingsnius link ilgalaikių tikslų.

Dar vienas praktinis metodas – parašyti laišką savo ateities „aš“. Tokio ryšio užmezgimas gali padėti susidėlioti prioritetus ir įvertinti, kaip dabartiniai sprendimai paveiks ateitį. Taip pat egzistuoja įvairūs testai, leidžiantys įvertinti, kokią įtaką dabartiniai įpročiai gali turėti jūsų sveikatai ar finansinei padėčiai senatvėje, pavyzdžiui, Mano ateitis.

Ateities vengimas pakenks senatvei

Silpnas ryšys su ateities „aš“ taip pat gali būti viena pagrindinių priežasčių, kodėl nemaža dalis Lietuvos gyventojų nesirūpina bene tolimiausiu, bet ir pažeidžiamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu – pensija, sako „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

2023 m. Lietuvos banko duomenimis, antrojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo 1,4 mln. žmonių, o trečiojoje – tik 118 tūkst. Asmenys iki 30 metų amžiaus sudaro tik 17 proc. kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose, rodo „Luminor“ duomenys.

„Be to, prieš porą metų „Luminor“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad vos ketvirtadalis 18–29 metų amžiaus jaunuolių buvo atlikę skaičiavimus, kiek reikės pensijos, norint senatvėje gyventi finansiškai stabiliai. Dauguma (57 proc.) apie tai net negalvojo, teigdami, kad iki pensijos dar labai toli“, – sako J. Daujotas.

Tai, anot eksperto, rodo, kad nemažai mūsų verčiau išleis pinigus dabar, nei paskirs juos savo ateičiai, nors būtent ankstyvos investicijos per laiką gali atnešti didžiausią grąžą. Pavyzdžiui, šiuo metu uždirbant vidutinį darbo užmokestį į antros pakopos pensijų fondą kas mėnesį bus investuojami 93 eurai. Remiantis itin konservatyviomis prielaidomis, jog darbo užmokestis neaugs bei bus uždirbama 6 proc. vidutinė metinė grąža, po 10 metų sukaupsite apie 15 tūkst. eurų, iš kurių tik kiek daugiau nei ketvirtadalį sudarys prieaugis. Tačiau per 40 metų galima sukaupti daugiau nei 185 tūkst. eurų, iš kurių net trys ketvirtadaliai bus prieaugis, sako ekspertas.

„Lietuvoje vien valstybinė pensija dažnai nepakankama tam, kad žmogus išlaikytų įprastą gyvenimo lygį – vidutinė valstybinė pensija Lietuvoje siekia tik 28,9 proc. buvusių pajamų, kaip rodo 2023 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys, o patogiam gyvenimui senatvėje reikėtų užsitikrinti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Dažnam iš mūsų tokį lygį pavyks pasiekti tik iš anksto rūpinantis ateitimi – pavyzdžiui, investuojant į antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fondus“, – pataria finansų ekspertas.