Ekspertai pabrėžia: augant PSDF biudžetui, būtina dar labiau didinti konkurenciją vaistų srityje

Vyriausybei patvirtinus 2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, kitąmet numatytos įplaukos ir išlaidos bus beveik 0,5 mlrd. eurų (14 proc.) didesnės nei šiemet ir sieks beveik 4 mlrd. eurų. Nors kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms ketinama skirti maždaug dešimtadaliu daugiau lėšų, Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) vadovės Genutės Voverienės teigimu, to nepakaks reikšmingai pagerinti sveikatos sistemos padėties.

Reklama

„PSDF biudžetas nuosekliai didėja jau ne vienerius metus, ir kasmet vis taip pat tikimasi, kad didesnės biudžeto išlaidos padidins reikalingų vaistų, sveikatos ir medicininių paslaugų prieinamumą. Augančios pajamos atspindi reikšmingą privalomojo sveikatos draudimo įmokų augimą, kuris įpareigoja teikti kokybiškas, savalaikes sveikatos paslaugas, taip pat užtikrinti pakankamą kompensuojamųjų vaistų tiekimą“, – sako G. Voverienė.

Siekia mažinti pacientų išlaidas vaistams

Kaip teigiama kitų metų PSDF biudžeto projekto pristatyme, vienas iš pagrindinių tikslų – didinti kompensuojamųjų vaistų dalį tarp visų receptinių vaistų. Tikimasi, kad tai leis sumažinti pacientų išlaidas. Tačiau, anot VGA vadovės, lėšų taupymas neturėtų tapti tikslu savaime.

„Lengviausias sprendimas – sumažinti priemokas už valstybės kompensuojamuosius vaistus, kai kur kas svarbiau sumažinti pacientų išlaidas sveikatos apsaugai bendrai, didinant sveikatos apsaugai skirtą biudžetą. Mažinamos priemokos, neieškant sprendimų, kaip didinti PSDF biudžetą ir peržiūrėti kompensuojamiesiems vaistams taikomus kainos kriterijus, atveria kelią į mažėjančią konkurenciją ir vaistų trūkumą“, – teigia G. Voverienė.

Pasak jos, jau dabar nemažoje grupėje vaistinių preparatų yra likę tik po vieną ar du tiekėjus. Nors skelbiama, kad nuo pernai metų pradžios pacientams Lietuvoje pradėta kompensuoti beveik 40 naujų vaistinių preparatų, pačiame kompensuojamųjų vaistų kainyne numatytas vaistų kiekis yra mažesnis ir mažėja jau kelerius metus iš eilės. Palyginti su ankstesniu kainynu, naujajame daugiau nei 100 vaistų grupių tiekėjų skaičius sumažėjo.

„Mažėjantis tiekėjų skaičius – rezultatas to, kad gamintojams tampa nepatrauklu tiekti vaistus Lietuvos rinkai. Dėl to šalyje daugėja brangesnių vardinių, čia neregistruotų preparatų. Kitaip tariant, Lietuva priversta tiekti neregistruotus vaistus, kurie – brangesni, o augančios išlaidos jiems apkrauna ir taip įtemptą valstybės biudžetą. Todėl, nors naujajame PSDF biudžete ir numatyta skirti daugiau išlaidų vaistiniams preparatams, tai vargiai pakeis dabartinę padėtį“, – pabrėžia VGA vadovė.

Išeitis – didinti konkurenciją rinkoje

Vaistų gamintojus Lietuvoje atstovaujančios asociacijos teigimu, pacientams ir šalies biudžetui tenkančią finansinę naštą gerokai sumažintų didesnė konkurencija tarp vaistų gamintojų. Pagrindinė to kliūtis – ydinga kompensuojamųjų vaistų kainos nustatymo tvarka.

„Pagal dabar galiojančius teisės aktus, vieną kartą nustatyta, kaina yra fiksuojama – „užšaldoma“ ir ateityje gali tik mažėti. Šiuo metu Lietuvoje esanti maksimali galima priemoka pacientui – 25 proc. nuo bazinės kainos, o tai apriboja dalies vaistų gamintojų patekimą į rinką. Todėl būtina imtis skubių veiksmų ir „atšildyti“ kompensuojamųjų vaistų kainas“, – tikina VGA vadovė.

Mažesnės bazinės vaistų kainos pacientams gali atrodyti finansiškai patraukliai. Tačiau, kaip teigia G. Voverienė, jų sukuriamas efektas yra priešingas, ir dėl per mažų kainų iš Lietuvos traukiasi vaistų gamintojai.

„Mūsų šalis – itin maža visos Europos kontekste, ir mažos kainos gali nulemti reikalingų vaistų tiekimo sutrikimus. Todėl konkurencingos bazinės kompensuojamųjų vaistų kainos leistų sustiprinti konkurenciją ir pritrauktų naujus tiekėjus. Savo ruožtu, tai padidintų reikalingų medikamentų pasiūlą, didintų jų prieinamumą ir sumažintų pacientams tenkantį finansinį spaudimą, atitinkamai tai leistų sumažinti ir šalies sveikatos sistemai tenkančią įtampą“, – sako VGA vadovė G. Voverienė.