Gamtos stichijų žalų rekordai – ką jie signalizuoja gyventojams ir verslui?

Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius

Reklama

Visai neseniai Lenkiją, Čekiją, Rumuniją ir kitas Europos šalis nusiaubę dėl liūčių kilę potvyniai – šviežiausias pavyzdys, kokia griaunanti gali būti gamtos stichijų jėga. Pasaulio šalims ieškant galimų klimato kaitos suvaldymo priemonių, ekstremalūs gamtos reiškiniai tampa neatsiejama realybės dalimi, su kuria susiduria gyventojai ir verslo įmonės. Liūčių ir krušos daromi nuostoliai automobiliams kasmet siekia šimtus tūkstančių

Audros, liūtys, potvyniai, stambios krušos niokoja gyventojų turtą ir stabdo verslų veiklas, gadina įrenginius, transporto priemones ir kainuoja gyvybes – tai reiškia, kad kompetencija numatyti ir valdyti šias rizikas tampa vis svarbesnė ir būtinesnė. Be to, didelių gamtos stichijų metu milžiniškas krūvis tenka gelbėjimo tarnyboms, greitosios medicinos pagalbos sektoriui, kurie būna atitraukiami nuo įprastos veiklos ir turi veikti kriziniu režimu.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per paskutinius 3 metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius Lietuvoje išaugo 75 procentais. Turint omenyje, kad esame didžiausias šalies draudikas, turintis didžiausią draudėjų skaičių šalyje – šis augimas labai reikšmingas ir rodantis naujas tendencijas.

Šių metų liepos pabaigoje didelėje Lietuvos dalyje prasiautusi audra tapo didžiausia istorijoje pagal registruotų žalų skaičių – po jos „Lietuvos draudimų“ žalų ekspertai sulaukė daugiau nei 8 tūkst. kreipinių, kurių nuostoliams padengti buvo skirta 5,8 mln. eurų išmokų. Visgi niekas negali atmesti prielaidos, kad kitąmet turėsime naują „didžiausią“ audrą šalyje. Lina Valiulytė-Vaišvilienė. Kovo šilumos rekordai mažino elektros sąskaitas – ar žema kaina džiaugsimės ir toliau?

Tačiau akivaizdu, kad Lietuva nėra išskirtinė, ir kitos šalys taip pat susiduria su gamtos stichijų padariniais. Pavyzdžiui, „Insurance Information Institute“ duomenimis, 2023 m. JAV draudikai kompensavo apie 60 mlrd. JAV dolerių nuostolių, kuriuos sukėlė itin nuožmios audros, kai vienu metu veikia daug griaunančių jėgų – stiprus vėjas, liūtis, žaibavimas ir kruša. Remiantis statistika, analogiški didelių audrų nuostoliai JAV 2022 m. siekė perpus mažesnę sumą, tai yra 31 mlrd. JAV dolerių.

Šios tiek vietinės, tiek globalios tendencijos aiškiai parodo, kad gyventojai ir ypač įmonės nebegali ignoruoti potencialių gamtos stichijų žalų, ir turi pradėti tikslingai valdyti su jomis susijusias rizikas.

Viena to dedamoji – draudimo apsauga. Tačiau ir be jos būtina imtis aktyvių veiksmų, siekiant apsaugoti savo turtą nuo stichinių nelaimių. Gyventojams patariama nuolat tikrinti savo turto būklę, rūpintis jo priežiūra, įvertinti šalia turto esančių medžių būklę. Verslo įmonėms reikėtų įvertinti visas galimas rizikas, kurias gali kelti stichinės nelaimės, jas prioretizuoti, parengti prevencinius veiksmų planus ir investuoti į infrastruktūrą, kuri padėtų sumažinti žalos riziką. Kaip apsaugoti savo turtą nuo artėjančių gamtos stichijų?

Pavyzdžiui, JAV pastaruoju metu itin išaugo krušos sukeliami finansiniai nuostoliai. Pernai jie siekė 6,1 mlrd. JAV dolerių arba daugiau nei per pastaruosius dvejus metus kartu paėmus. JAV rinkoje veikiantys draudikai ragina rinktis tinkamą stogo dangą – tvirtas čerpes ar metalo skardą, ir į tai atsižvelgia, nustatydami kainodarą konkrečiam draudimo objektui. Panašias tendencijas, augant stichinių nelaimių kiekiui, ateityje galime pradėti stebėti ir Lietuvoje.

Tuo pačiu prie rizikų valdymo turi prisidėti ir valstybė. Patirtų gamtos nelaimių ir didelių gaisrų fone neretai dalinami pažadai, kad mokesčių mokėtojų lėšomis bus kompensuoti neapsidraudusiųjų patirti nuostoliai. Tai nėra tvarus sprendimas, kuris skatintų verslą ir gyventojus imtis konkrečių nuostolių prevencijos veiksmų. Tai sukuria iliuzinės apsaugos tikimybę ir neskatina žmonių ir verslų rūpintis savo turtu. Per trejus metus – 19 mln. eurų nuostolių

Prognozuojama, kad žalos, kurias sukelia gamtos stichijos nelaimės, ateityje tik didės. Todėl būtina kartu formuoti atsakingą požiūrį į šios rizikos valdymą. Radikaliai keičiantis orams ir augant gamtos stichijų grėsmėms, taip pat turi keistis ir mūsų visų – gyventojų, verslo, sprendimų priėmėjų – požiūris į šias rizikas.

Nebeturime prabangos manyti, kad „man galbūt nieko nenutiks“, reikia pasiruošti namų darbus, pasirūpinant savo turto apsaugojimu ar verslo tęstinumo užtikrinimu. Draudimo platformos „Man ramu“ įkūrėjas: „Saugumas visų pirma turėtų būti asmeninis reikalas – turėtume patys daugiau dėmesio skirti apsisaugojimui nuo stichijų“