Apklausa: refinansavimo galimybę svarsto ketvirtadalis būsto paskolų turėtojų

Lietuvos banko (LB) duomenimis, iš viso šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje buvo išduota būsto paskolų už 12,76 mlrd. eurų. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo galimybė domina 27 proc. būsto paskolų gavėjų – iš jų trečdalis jau derina šį klausimą su bankais, du trečdaliai ketina padaryti tai artimiausiu metu.

Reklama

Rugsėjo pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad šiuo metu būsto paskolas yra paėmę beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų, dar 6 proc. planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Kas aštuntas būsto paskolos turėtojas paimtą kreditą jau yra refinansavęs anksčiau (13 proc.), 9 proc. šiuo metu derasi su bankais dėl refinansavimo sąlygų, o dar 18 proc. artimiausiu metu taip pat rimtai apsvarstys tokią galimybę.

„Metas refinansuoti savo būsto paskolą dabar tikrai yra palankus: spartėja ekonomikos augimas, didėja gyventojų pajamos, mažėja Euribor ir vidutinė bankų paskolų palūkanų marža. Tad nors apklausa taip pat parodė, kad lygiai pusė būsto paskolas turinčių gyventojų refinansuoti jų kol kas neplanuoja, manau, ši tendencija greitai gali pasikeisti“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

Keičiantis ekonominei aplinkai, keičiasi ir paskolų sąlygos

Iš jau turinčiųjų būsto paskolas, beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) ją yra paėmę 2010-2020 metų laikotarpiu. Anksčiau nei 2010-aisiais ir vėliau nei 2020 m. būsto paskolą yra paėmę maždaug vienodai respondentų – atitinkamai 28,6 ir 26,3 proc. Paskolas dažniau imti yra linkę daugiau uždirbantys, jauni didmiesčių gyventojai.

„Keičiantis ekonominei aplinkai, keičiasi ir paskolų sąlygos. Prieš 3-5 metus išduotų būsto paskolų sąlygos yra visiškai kitokios, nei šiuo metu, nekalbant jau apie periodą iki 2010 metų. Apie refinansavimą ypač turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie būstui skolinosi palūkanų piko periodais – nemenka tikimybė, kad jiems pavyktų itin reikšmingai susimažinti savo finansinius įsipareigojimus“, – pabrėžia J. Ivaška.

Iš būsto kreditą jau anksčiau refinansavusių gyventojų trečdaliui dėl palankesnių paskolos sąlygų pavyko susitarti su tuo pačiu banku, du trečdaliai pasirinko kito banko pasiūlymą.

„Jau refinansavusio arba netrukus ketinančio tai daryti respondento profilis iš esmės sutampa su vidutinio būsto paskolą turinčio Lietuvos gyventojo portretu. Tai – aukštąjį išsilavinimą įgijęs, šeimą sukūręs, daugiau uždirbantis didmiesčio gyventojas iki 46-erių metų amžiaus, nepriklausomai nuo lyties“, – apklausos duomenis analizuoja J. Ivaška.

Tiesa, iš atsakiusiųjų, kad nėra svarstę refinansuoti savo būsto paskolos ir artimiausiu metu to neketina daryti, net du trečdaliai yra moterys.

Reklama

Palankus metas refinansavimui

Po pernykščio kluptelėjimo Lietuvos ekonomika šiuo metu vėl sparčiai kyla į viršų. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, šalies BVP augo 2,1 proc., taip pat mažėjo metinė infliacija, rugpjūčio mėnesį tapusi mažiausia Europos Sąjungoje (0,8 proc.). Antrąjį šių metų ketvirtį naujų būsto paskolų buvo suteikta 14 proc. daugiau nei prieš metus, o kalendorinės vasaros pabaigoje fiksuota bendra jų suma per metus išaugo beveik 822 milijonais eurų (nuo 11,94 mlrd. Eur 2003 m. rugpjūtį).

Nuo praėjusių metų rudens puse procentinio punkto sumažėjo Euribor bazinė palūkanų norma, prognozuojama, kad ji mažės ir toliau. LB duomenimis, pastaraisiais metais mažėjo ir vidutinė Lietuvoje veikiančių bankų būsto paskolų marža: nuo 2022-aisiais pasiektų aukštumų ji sumenko maždaug trečdaliu nuo 2,4 iki 1,65 proc.

„Teigiamos ekonomikos tendencijos, gerėjančios finansinės sąlygos ir augantys vartotojų lūkesčiai kuria itin palankią skolinimosi aplinką, kurioje žmonės aktyviau derasi ir dėl jau turimų finansinių įsipareigojimų sąlygų“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.

Apklausa taip pat parodė, jog vienas iš dešimties būsto paskolos turėtojų apskritai nežino, kas yra refinansavimas.

„Tai tik patvirtina bendrą tendenciją, kad Lietuvoje ekonominis švietimas vis dar yra nepakankamas – pradedant pagrindinių finansinių sąvokų supratimu, baigiant asmeninių finansų tvarkymu ir investavimo galimybėmis. Žmones reikia kuo daugiau šviesti ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos, reikalingos priimti tvarius finansinius sprendimus“, – neabejoja J. Ivaška.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie būsto paskolų refinansavimą buvo atliekama rugsėjo 16-25 d., joje dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.