Lietuvos bankų asociacija rinkai pristato finansinio turto sekiuritizacijos gaires

Lietuvos bankų asociacija pristato finansinio turto pakeitimo vertybiniais popieriais (kitaip – sekiuritizacija) gaires finansų rinkos dalyviams. Asociacijos užsakymu advokatų kontora „TGS Baltic“ ir tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų įmonė „KPMG Baltics“, UAB išanalizavo sekiuritizacijos rūšis iš investuotojo ir vertybinių popierių leidėjo perspektyvos bei apžvelgė instrumento teisinį reguliavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Dokumente taip pat išanalizuota paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais apskaita.

Reklama

Sekiuritizacija yra procesas, kurio metu kredito įstaiga apjungia kelias finansinio turto rūšis (pavyzdžiui, paskolas) ir per specialiai sekiuritizavimui įsteigtą bendrovę paverčia jas likvidžiais finansiniais vertybiniais popieriais (pavyzdžiui, obligacijomis) ir juos parduoda kapitalo rinkose. Investuotojai, nusipirkę tokius vertybinius popierius, įgyja teisę į sekiuritizacijos metu apjungtų paskolų ar kitų finansinio turto rūšių generuojamus pinigų srautus. Jie įsigytus vertybinius popierius bet kada gali parduoti kitiems investuotojams.

„Pastangos atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką yra vienas pagrindinių kapitalo rinkų sąjungos elementų. Apie sekiuritizacijos teikiamą naudą dažnai kalbama tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, kadangi šis finansinis instrumentas kredito įstaigoms padeda atlaisvinti kapitalą ir padidinti finansavimo galimybes verslui ir gyventojams. Tuo pat metu aktyvinama kapitalo rinka, nes didesnė skirtingų rūšių vertybinių popierių pasiūla padeda pritraukti daugiau investuotojų. Taigi, instrumento naudos yra didelės, tačiau pats sekiuritizacijos procesas sudėtingas, todėl trūko išsamios teisinės analizės, kad kredito įstaigos galėtų daugiau dėmesio skirti tokiems instrumentams vystyti“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Šios gairės parengtos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, geriausią tarptautinę ir Europos rinkos praktiką bei konsultuojantis ir derinant su Lietuvos banku. Jas sudaro penkios dalys: bendra apžvalga, sekiuritizacijos apibrėžimo analizė ir instrumento rūšių apžvalga, tradicinės sekiuritizacijos teisinė apžvalga iš vertybinių popierių leidėjo bei investuotojo perspektyvos, paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais apskaitos apžvalga.

Pakeitimas vertybiniais popieriais sudaro sąlygas kredito įstaigoms atlaisvinti dalį savo kapitalo tolesniam skolinimui ekonomikai. Sekiuritizaciją, kaip vieną pagrindinių instrumentų, kuris galėtų padėti pagyvinti Europos kapitalo rinką, mini ir Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas Mario Draghi, neseniai pristatęs savo viziją Europos Sąjungos konkurencingumui didinti.

Anot Europos Komisijos, jei Europos Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais apimtys didėtų ir pasiektų iki krizės buvusį vidutinį lygį, atsirastų 100–150 mlrd. eurų papildomų lėšų. Taip pat akcentuojama, kad sekiuritizacija ypač padėtų smulkių ir vidutinių įmonių finansavimui.

Lietuvos bankų asociacijos gairėse kredito įstaigos ras nuorodas į svarbiausius teisės aktus, reglamentuojančius sekiuritizaciją. Taip pat – esminių sąvokų paaiškinimus bei iliustracinius situacijų pavyzdžius. Dokumentas pateikiamas anglų kalba.
Projekto rengėjai atkreipia dėmesį, kad šios gairės yra informacinio pobūdžio ir negali būti laikomos teisine konsultacija.