Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Vestuvės – viena gražiausių ir labiausiai laukiamų gyvenimo švenčių, tačiau kartu ir rimtas finansinis iššūkis. Nors dar tik įsibėgėja pavasaris, būsimi jaunavedžiai jau aktyviai planuoja vasarą vyksiančias tuoktuves: renkasi šventės vietą, atlikėjus, rūpinasi maistu ir, žinoma, ieško tobulų vestuvinių žiedų. Kartu su specialistais nagrinėjame, kaip poros planuoja biudžetą ir kokius finansinius įrankius pasitelkia, kad jų svajonių šventė taptų realybe.
Juvelyrinių dirbinių parduotuvės GIVEN generalinė direktorė Justina Buterlevičienė pasakoja, kad šią vasarą susituokti ketinantys sužadėtiniai jau ieško vestuvinių žiedų. Dažniausiai klientai vestuvinius žiedus renkasi likus keliems mėnesiams iki šventės, o kartais ir dar anksčiau. Kai kurie ieško ir itin ilgai, nes tai – pasirinkimas visam gyvenimui.
„Vis dažniau poros dairosi nevienodų vestuvinių žiedų. Nuotakoms dabar ypač populiaru rinktis vestuvinį žiedą, puoštą deimantais ar kitais brangakmeniais, o vyrams – kiek santūresnį. Matome, kad dažniausiai poros išleidžia apie 500–1500 eurų už abu žiedus“, – teigia pašnekovė. Vestuvės – gražiausia ir laukiamiausia šventė
J. Buterlevičienė pastebi, kad atsiskaitymas už vestuvinius ar sužadėtuvių žiedus dalimis, naudojantis lizingo paslauga, tampa vis populiaresnis, ypač tarp jaunų porų, kurios nori įsigyti kokybiškus ir prabangius papuošalus, tačiau nenori iš karto mokėti visos sumos. Banko „Inbank“ Vilniaus pardavimų komandos regiono vadovė Neringa Dulkinaitė teigia, kad duomenys rodo, jog dažniausiai lizingo paslauga naudojasi 25–35 metų amžiaus poros, kurios aktyviai planuoja vestuves.
Pikas – liepą ir gruodį
Pasak N. Dulkinaitės, nors vestuvinių žiedų paieškos prasideda dar pavasarį, tačiau didžiausi juvelyrikos dirbinių pardavimai, įsigyjant juos lizingu, fiksuojami liepos ir gruodžio mėnesiais – galimai tai susiję ir su aktyviausiu vestuvių laikotarpiu, ir su ketinimais pasipiršti mylimajam didžiųjų metų švenčių metu. Prekyba valiutomis
Nors statistikos, kas dažniau perka konkrečiai vestuvinius žiedus – vyrai ar moterys, „Inbank“ neturi, tačiau, remiantis bendrais duomenimis pastebima, kad dažniausiai vestuvinius žiedus pora įsigyja kartu, todėl ir sprendimas dėl lizingo dažnai priimamas dviejų žmonių. Vis dėlto duomenys rodo, kad apskritai juvelyrikos dirbinių išsimokėtinai daugiau yra linkusios įsigyti moterys, kurių amžius svyruoja nuo 26 iki 40 metų.
Taip pat pastebima, kad nemaža dalis įsigyjančių prekes lizingu yra ir 56–70 metų amžiaus asmenys. „Be abejo, į šią kategoriją įeina ne tik vestuvinius žiedus perkantys žmonės, tačiau negalime atmesti, kad dalis jų yra tėvai, linkę prisidėti prie jaunavedžių gerovės ir simbolika tapusį papuošalą nupirkti besituokiantiems vaikams“, – komentuoja J. Buterlevičienė.
Kam jaunavedžiai išleidžia daugiausiai?
Vestuves planuojančios ir koordinuojančios komandos „Marubella“ duetas Marta Lenktaitė ir Rūta Sinicė šiemet rengs daugiau tuoktuvių nei įprastai – net 33 šventes. Jos pastebi, kad poros dažnai netaupo savo šventėms ir nebūna itin griežtai apsibrėžusios biudžetą. „Planuojant tokias šventes labai tinka posakis, jog apetitas kyla bevalgant, tad dažniausiai dėl išaugusių poros norų, numatytas pradinis vestuvių biudžetas padidėja. Tiesa, turime ir tokių tuoktuvių, kurios planuojamos tik artimųjų rate ir jų biudžetai nėra tokie dideli, tačiau tai rečiau pasitaikantis variantas“, – sako M. Lenktaitė. Kada reikia pradėti planuoti vestuves?
Klientus vestuves planuojanti ir koordinuojanti komanda skatina vestuvių biudžetą skirstyti įsivertinus asmeninius prioritetus, tačiau įprastai daugiausia pinigų tenka išleisti šventės vietai bei maistui. Taip pat jaunavedžiai linkę investuoti į prisiminimus, tad negaili fotografams bei renginių vedėjams ar muzikos atlikėjams.
Norintiems finansuotis šventę – keletas patarimų
Vestuvių planuotoja pasakoja M. Lenktaitė, kad dažniausiai už vestuves linkę mokėti patys jaunieji, o jų tėvai prisideda simboliškai – pavyzdžiui, padengdami išlaidas už nuotakos suknelę ar vakaro atlikėjo pasirodymą. Daugelis porų savo šventei taupo iš anksto, tačiau ar visa suma padengiama vien iš santaupų – pasakyti sunku. „Pinigai – labai asmeniškas dalykas. Mes nežinome, ar kuris nors iš mūsų klientų vestuvėms buvo ėmęs paskolą“, – sako ji.
Banko „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė tikina, kad artėjant vestuvių sezonui bankas sulaukia žmonių susidomėjimo galimybe pasiimti vartojimo paskolą vestuvėms. Nors konkrečių duomenų, kokioms šventėms ir kokio dydžio vartojimo paskolos imamos, kol kas nėra, pašnekovė tikina, kad svarstantys apie tokią galimybę turėtų atkreipti dėmesį į kelis dalykus. „Maximose“ laukia tikras gėlių rojus
„Pirmiausia imant paskolą reikia atsižvelgti į turimas mėnesio pajamas. Bendra taisyklė yra tokia, kad visų turimų paskolų mėnesio įmokų suma negali viršyti 40 proc. visų jūsų pajamų. Tad, kad paskolos suma netaptų našta, verta apsvarstyti imti paskolą ilgesniam laikotarpiui, kad paskolos įmokos nebūtų didelės.
Ar imtumėte vartojimo paskolą savo šventei apmokėti, ar kitoms reikmėms, visada verta atkreipti dėmesį ne tik į paskolos palūkanas ir kitus mokesčius, bet ir pasidomėti paskolos grąžinimo anksčiau laiko galimybėmis“, – pataria K. Dijokaitė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024-aisiais buvo sudarytos 13 tūkst. 307 santuokos.
Lietuvių požiūris į pinigus keičiasi: mažiau emocijų, daugiau skaičiavimų
Komfortas ištisus metus: ką reikia žinoti apie investiciją į oro kondicionierių
Lietuvių vasaros atostogos: lagaminai – pilni, piniginės – lanksčios
9 iš 10 lietuvių, gavę papildomų pinigų, grąžintų turimą paskolą
Naujas motociklas – internetu ir be apžiūros: taip perka vis daugiau lietuvių
Pirmąjį šių metų ketvirtį „Inbank“ pelningumas augo
Stereotipai blėsta: finansiniuose sprendimuose moterys neatsilieka nuo vyrų
„Inbank“ pelnas išaugo iki 12,2 mln. eurų iš jų – beveik 17 proc. iš Lietuvos
Ką lietuviai dažniausiai perka lizingu – tendencijos, kurios gali nustebinti


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Degalinės Lietuvoje dažnai atrodo panašiai. Tos pačios kolonėlės, panašios kainų lentos, kava, keli užkandžiai ir lojalumo programos, kurios iš pirmo...
Lietuvos pramonės žemėlapyje yra įmonių, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo gana tyliai dirbančios. Be didelių reklaminių kampanijų. Be nuolatinio pasirodymo...
Apie prekybą dažniausiai galvojama nuo lentynos pusės. Kiek kainuoja, ar yra akcija, ar šviežia. Retai susimąstoma, kaip tie produktai ten...
Sportinės mitybos rinka Lietuvoje jau seniai nebėra nišinė. Baltyminiai kokteiliai, kreatinas ar vitaminų kompleksai nebėra tik kultūristų atributas. Tai tapo...
Atostogų planavimas dažnai prasideda ne nuo krypties, o nuo pasirinkimo, kas tą kelionę suorganizuos. Vieni ieško pigiausio skrydžio ir viską...
Kiemas retai atsiranda iš karto. Net ir naujai pastatyto namo sklypas kurį laiką atrodo tuščias – žemė, keli takai, galbūt...
Pavasario pradžioje daugelyje kiemų atsiranda tas pats vaizdas. Ant žemės sukrautos metalinės konstrukcijos, polikarbonato lakštai, maišai su varžtais. Vėjas kartais...
Mažų vaikų drabužių pirkimas kartais primena nedidelį galvosūkį. Etiketėje parašyta viena, dydžių lentelėje – šiek tiek kas kita, o realybėje...
Mamos diena kasmet ateina tyliai, bet su keistu spaudimu. Atrodo, kad paprasta – gėlės, tortas, trumpas apsilankymas. Ir vis dėlto...
Iš pradžių jos atrodo nereikšmingos. Kelios mažos, juodos muselės pakyla nuo vazono, kai tik pajudinama žemė ar laistoma gėlė. Po...