Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
Valdas Bernatavičius, „GF banko“ vyriausiasis finansų pareigūnas
Beveik dešimtmetį trukęs nulinių palūkanų laikotarpis gyventojus buvo privertęs pamiršti, kad indėliai gali duoti grąžą, bet 2022 metų vasarą prasidėjęs Europos Centrinio Banko palūkanų normų kilimas viską apvertė aukštyn kojomis. Vos per metus ECB palūkanų norma šoktelėjo nuo nulio iki 4 proc. – aukščiausio lygio ECB istorijoje. Šis sprendimas ne tik atvėsino perkaitusią ekonomiką, bet ir paskatino gyventojus greitai sureaguoti į pasikeitusius rinkos šuolius bei ieškoti būdų uždirbti iš santaupų.
Per pastaruosius 5 metus palūkanas siūlančios indėlių rūšys Lietuvos komerciniuose bankuose augo daug sparčiau nei einamųjų sąskaitų likučiai. Lietuvos banko duomenimis, terminuotųjų indėlių balansas Lietuvoje daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė beveik 8 mlrd. eurų.
Pagal indėlių augimo tempus išsiskiria visos Baltijos šalys
Nors šiandien ECB palūkanų norma sumažėjo iki 2 proc., indėliai išlieka patraukli taupymo priemonė. Mažesnieji bankai už 12 mėnesių indėlį siūlo 2,5-3 proc. metinių palūkanų, o kredito unijos – net daugiau nei 3 proc. Vidutinei metinei infliacijai Lietuvoje svyruojant apie 3 proc., tokios palūkanos neblogai apsaugo santaupas nuo nuvertėjimo.
Ypač pasisekė tiems, kurie spėjo padėti ilgalaikius indėlius 2023 metais, kai palūkanos buvo pasiekusios maksimumą. Šie gyventojai dabar gauna 4-5 proc. grąžą, kuri viršija infliaciją.
Nors indėlių palūkanų normos mažėja, Lietuva pirmauja euro zonoje pagal metinį indėlių, įskaitant einamųjų sąskaitų balansą bei taupomųjų sąskaitų balansą, augimą. Tai lemia ne tik patrauklios palūkanų normos, bet ir bendras ekonomikos augimas, kuris didina lietuvių pajamas.
Panašias tendencijas matome ir pas kaimynus: visos Baltijos šalys pateko į pirmąjį euro zonos penketuką pagal indėlių augimo tempus. Paskolų atidėjimas – reali bankų parama verslui
Nors Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiausiai, Estija vis dar šiek tiek lenkia Lietuvą pagal rezidentų laikomus indėlius vietiniuose komerciniuose bankuose vienam gyventojui, kurie Lietuvoje sudaro 8695 eurus, o Estijoje 9530 eurų. Estai taip pat nežymiai pirmauja ir pagal lėšų, laikomų palūkanas uždirbančiuose indėliuose, dalį (atitinkamai 2839 eurai ir 3350 eurų).
Nulinės palūkanos grįžti neturėtų
Rekordinis indėlių augimas gali būti iš dalies paaiškinamas ir geopolitiniu nestabilumu. Nenuspėjama JAV muitų politika, kariniai konfliktai įvairiuose regionuose lemia akcijų rinkų svyravimus. Dalis konservatyvesnių investuotojų renkasi pralaukti akcijų rinkų turbulencijas ir ieško laikino prieglobsčio saugesniuose instrumentuose.
Bet dalis gyventojų nerimauja, ar palūkanos vėl nenukris iki nulio, paskui save nusitempdamos ir indėlių pelningumą. Palūkanos krenta, tačiau suma auga – paaiškino, kodėl
ECB siekia ilgalaikio kainų stabilumo, orientuodamasi į 2 proc. metinės infliacijos lygį. Nulinių palūkanų laikotarpis buvo netipinis, ir ženklų apie jo grįžimą artimiausioje ateityje kol kas nėra.
Be to, indėlių palūkanų normas formuoja ne tik ECB politika, bet ir konkurencija vietinėje rinkoje. Šiandien Lietuvos bankų sektorius kardinaliai skiriasi nuo to, kuris buvo prieš 5-10 metų. Specializuoti bankai ir kredito unijos paprastai moka gerokai didesnes palūkanas nei didieji rinkos žaidėjai, todėl tikėtina, kad gyventojai ir toliau galės turėti patrauklias indėlių sąlygas, o lietuvių taupymo kultūra tik stiprės. Šildantiems namus elektra – eksperto patarimai
Turime neišnaudoto potencialo
LB duomenimis, taupomųjų sąskaitų (nutraukiamų, su įspėjamuoju laikotarpiu, indėlių) balansas per penkerius metus augo net penkis kartus iki 200 mln. eurų. Didžiausias procentinis augimas rodo, kad šis instrumentas populiarėja, tačiau absoliučia verte jis dar nepasiekė tokių apimčių, kaip kiti taupymo instrumentai. Gyventojai vis dar taupo per mažai, o pasirinktos taupymo priemonės nėra efektyvios
Statistiniai duomenys rodo didelį neišnaudotą taupomųjų sąskaitų potencialą. Lietuviai taupomosios sąskaitose vis dar laiko mažiau nei 1 proc. savo bankuose laikomų lėšų, tuo tarpu euro zonoje tokie ar panašūs indėliai sudaro beveik ketvirtadalį. Einamosiose sąskaitose mes laikome 67 proc. lėšų, tuo tarpu euro zonos vidurkis yra kiek mažiau nei 55 proc.
Šio instrumento didžiausias privalumas yra lankstumas. Nors siūlomos palūkanos mažesnės nei terminuotų indėlių, tačiau lėšas galima pasiimti neprarandant palūkanų. Sumaniai planuojant išlaidas, didesnę dalį lėšų naudingiau laikyti būtent taupomojoje sąskaitoje, einamojoje turint tik mėnesio ar galbūt tik savaitės išlaidų sumą. Sklaido mitus apie jaunų žmonių finansinį raštingumą
Justinas Muleika. Vartojimo paskolų rinka artėja prie globalių tendencijų
Pataria, kaip taupyti paaugliams: svarbiausia – aiškios žaidimo taisyklės
Išsimokėtinai įsigyja ir nuotekų valymo įrenginius: ekspertas atskleidė, kaip išsirinkti tinkamiausią
„GF banko“ 2024 m. audituoti finansiniai rezultatai: stabilus augimas
Lietuviai skolinasi racionaliai: svarbiausias kriterijus – kaina
„General Financing bankas“ keičia prekių ženklą: nuo šiol bus „GF bankas“
Sklaido mitus apie jaunų žmonių finansinį raštingumą: Z karta atkakliau siekia tikslų ir labiau linkusi taupyti
Tyrimas: gyventojai vis dar taupo per mažai, o pasirinktos taupymo priemonės nėra efektyvios
Kai 2006 metais kino teatruose pasirodė filmas „The Pursuit of Happyness“, daugelis žiūrovų manė, kad tai tik dar viena gražiai...
Kas bendra tarp geriausių viešbučių vestibiulių ir mūsų svetainių? Pasirodo, panašumo yra, o viešbučiuose naudojami sprendimai, pritaikyti, intensyviam naudojimui, paprastai...
„Biržų duonos“ kepykla užbaigė antrąjį nuosavo saulės elektrinių parko plėtros etapą. Įdiegus naują 550 kW galios elektrinę, bendras Biržuose įsikūrusio...
Ne tik filmas – tai veidrodis finansų pasauliui Kai 2013-aisiais pasirodė „Volstryto vilkas“, daugelis žiūrovų laukė tik gero kino seanso....
Lietuvos darbo rinka išgyvena transformaciją, kurią žymi du esminiai pokyčiai: didėjantis aukštos kvalifikacijos talentų poreikis ir dirbtinio intelekto (DI) proveržis,...
Nauji mokslo metai – ne tik pradžia, bet ir didelis iššūkis suderinti namų gyvenimą su mokyklos reikalavimais. Neretai tėvai jau...
Paskutinį spalio sekmadienį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus...
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys....
Šiandien daug diskutuojama apie mokytojo vaidmenį – ar jis yra tik žinių perteikėjas, ar bendruomenės kūrėjas? Ar mokinys turi pasyviai...
Net 65 proc. gyventojų jaučia pastaruoju metu padidėjusį nerimą ir įtampą, atskleidė naujausia bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės apklausa. Įtampa ir...