Lietuvoje
Kaip atgaivinti miestus? Vilniaus plėtra NEB principais
Vis dažniau miestų ir regionų planavimas atsigręžia ne į augimo tempą, o į kokybę. Svarbu ne kiek pastatome, bet kaip kuriame erdves, kuriose būtų gera gyventi, dirbti ir leisti laiką.
Reklama
Būtent tokį požiūrį skatina Lietuvos inovacijų centro koordinuojama tarptautinė iniciatyva NEBA, siekianti perkelti Naujojo Europinio Bauhauzo (NEB) principus į žemyno regionus ir integruoti juos į teritorijų planavimo procesus. NEB – tai Europos Komisijos inicijuotas kvietimas derinti tvarumą, estetiką ir įtrauktį, kuriant žmogui artimas ir aplinkai draugiškas urbanistines aplinkas.
Monofunkcinės teritorijos
Vilnius, kaip ir daugelis kitų Europos miestų, ilgus metus augo fragmentuotai – su aiškiai apribotomis gyvenamosiomis, pramoninėmis ir komercinėmis zonomis. Tai lėmė, kad didžioji dalis laisvalaikio ir darbo funkcijų susitelkė miesto centre, o likusios miesto dalys liko miegamaisiais rajonais.
Rezultatas – monofunkciškos teritorijos, kuriose žmonės neturi galimybių gyventi pilnavertiškai: nėra kur praleisti laisvalaikio, nėra pakankamai paslaugų, trūksta socialinių erdvių. Tai ne tik atima iš miesto gyvybingumą, bet ir skatina priklausomybę nuo automobilio, tokiu būdu didina taršą ir socialinį atotrūkį tarp skirtingų rajonų.
Tikslas – policentriškas miestas
Vilniaus savivaldybė siekia permąstyti miesto struktūrą – vizijoje atsiranda policentriškas miestas, kuriame kiekvienas rajonas yra savarankiškas, patogus ir gyvas. Siekiama, kad gyventojai galėtų per 10–15 minučių galėtų pasiekti visas svarbiausias paslaugas, o gyvenamoji aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir turinti savitą tapatybę.
Tokiam miestui kurti reikia dviejų esminių komponentų: duomenimis grįstų sprendimų ir aktyvaus visuomenės įtraukimo. Tik tada galima sukurti urbanistinę struktūrą, kuri atlieptų tiek objektyvius poreikius, tiek žmonių gyvenimo būdą.
Duomenimis grįsta miesto analizė
Vienas iš sprendimų – matematine grafų teorija paremtas miesto analizės modelis, leidžiantis matuoti miesto multifunkciškumą. Paprastai tariant, tai sistema, kuri analizuoja, ką galima pasiekti iš bet kurio miesto taško per 15 minučių pėsčiomis: ar netoliese yra parduotuvė, parkas, mokykla, kultūros centras?
Šis Vilniaus dailės akademijos NEB tyrimų centro kuriamas modelis padeda atskleisti teritorijas, kuriose trūksta funkcijų – kur gyventojų tankumas didelis, bet paslaugų beveik nėra. Arba atvirkščiai – kur kaupiasi paslaugos, bet trūksta gyvenamosios infrastruktūros. Tokia analizė padeda ne tik identifikuoti problemas, bet ir prognozuoti, kaip keisis miesto struktūra įgyvendinus tam tikrus planus, pavyzdžiui, nutiesus naują gatvę ar pertvarkius viešąją erdvę.
Gyventojų įtraukimas
Net ir pažangiausi duomenų modeliai neduos rezultatų, jei miestų ateitis bus planuojama be žmonių. Vilnius keičia šį požiūrį – bendruomenių įtraukimas čia prasideda dar prieš atsirandant pirmiems planams. Miestas kryptingai kuria mechanizmus, leidžiančius gyventojams ne tik išsakyti nuomonę, bet ir prisidėti prie sprendimų priėmimo. Didžioji Britanija ruošiasi neįsivaizduojamam įvykiui
Viena reikšmingiausių šios krypties iniciatyvų – pirmoji Vilniaus piliečių asamblėja, startuosianti jau šį rudenį. Joje loterijos būdu bus atrinkti ir dalyvaus 50 vilniečių iš skirtingų miesto rajonų, kurie penkių susitikimų metu nagrinės klausimą – kaip pasiekti, kad mieste kuo dažniau keliautume viešuoju transportu, pėsčiomis ar dviračiu – nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos? Asamblėjos dalyviai ne tik susipažins su esama situacija ir ekspertų įžvalgomis, bet ir formuos rekomendacijas savivaldos atstovams.
Ši praktika jau taikoma kitose Europos šalyse, o dabar – pirmą kartą ir Vilniuje. Ji atveria duris tvaresniam, įtraukesniam miesto planavimui, kuriame gyventojų nuomonė tampa ne simboline, o realia sprendimų dalimi.
Patirtys, kurias verta perimti
Šie Vilniaus miesto savivaldybės taikomi principai buvo aptariami NEBA iniciatyvos suinteresuotųjų šalių susitikime, kuris praėjusią savaitę į sostinę subūrė architektus, savivaldybės bei bendruomenių asociacijos atstovus iš Panevėžio. Greitoji pagalba nuo šalčio išsausėjusiems plaukams
Susitikimo tikslas – supažindinti su tuo, kaip NEB vertybės praktiškai įgyvendinamos sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybė, Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) ir Vilniaus dailės akademijos NEB tyrimų centras pristatė skirtingus įrankius, tyrimus bei planavimo modelius, kurie gali būti aktualūs ir kitų miestų bei regionų kontekste. „Luminor” finansuoja keleivinės laivybos Nerimi projektą
Renginio dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su dviem įkvepiančiais teritorijų konversijos pavyzdžiais – Lukiškių kalėjimu 2.0 ir Betono fabriku, kur anksčiau buvusios uždaros, monofunkcinės erdvės virto atviromis, kultūrinį ir ekonominį potencialą kuriančiomis miesto zonomis. Tokios teritorijos ne tik atgyja fiziškai, bet ir padeda keisti požiūrį į gyvybingą ir įtraukų miestą. Tavo plaukai kenčia nuo sausumo ir šalčio?
NEBA įgyvendinama Interreg Europe programos pagrindu.
Reklama
