Gręžtiniai pamatai – ką reikia žinoti prieš klojant ir kuo jei skiriasi nuo juostinių?

Statybų pramonė pastebimai atsigavo ir pradėjo tobulėti- dvidešimt pirmame amžiuje šis tobulėjimas itin matomas, mat manoma, jog būtent šiuo laikmečiu gamintojų ir vartotojų santykiuose vartotojai įgauna vis didesnę galią. O tai reiškia, jog vis didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į kainos ir kokybės santykį – gamintojai jau žymiai mažiau kontroliuoja rinką, nei paklausą kuriantys pirkėjai. Taip galbūt yra ir todėl, nes valstybių tarptautinių santykių vystymasis nutiesė kelius naujoms įmonėms kurtis kitose valstybėse. Na, tačiau apie ekonomiką jau užteks. Esmė, iš tiesų, yra tame, kad statybų pramonė yra ženkliai patobulėjusi, vadinasi kyla statinių kokybė, bei daugiau dėmesio galima skirti ekonomiškumui. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių gręžtiniai pamatai yra populiariausias šiuo metu naudojamas pamatų tipas ir nepanašu, jog jų populiarumas imtų greitu metu blėsti. Taigi, šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie gręžtinius pamatus, jų savybes ir skirtumus nuo kitų, taip pat dažnai nuosavuose buitiniuose namuose naudojamų- juostinių pamatų.

Visų pirma, prieš klojant namo pamatus yra visiškai būtina žinoti ant kokios žemės žadate namą statyti. Todėl yra labai svarbu pasinaudoti geologinius tyrimus daromos įmonės paslaugomis, nes nuo grunto, ant kurio stovės Jūsų būsimas namas, gali priklausyti ir pamatų tipas. Jeigu geologiniai tyrimai parodo, kad laikantysis gruntas yra gana aukštai – galima rinktis ir juostinius, dar kitaip vadinamus sekliaisiais, pamatus. Juostiniai pamatai turi pasiekti tvirtą, neįšalantį gruntą. Tačiau, jeigu geologinis tyrimas parodo, jog gruntas yra sąlyginai aukštai arba, jog Jūsų būsimasis namas bus statomas ant molingos ar didelį drėgmės lygį turinčios žemės, tada geriausias pasirinkimas yra gręžtiniai pamatai. Gręžtiniai pamatai yra šiek tiek pranašesni iš grunto lietimo pusės. Mat tokio tipo pamatai yra rengiami tam tikrose vietose kasant arba išgręžiant duobes ir į jas betonuojant, įkalant arba įsriegiant statybinius atraminius polius. Tuomet jie viršuje sujungiami jungiamąja sija – statybose žinoma kaip rostverkas. Ši jungiamoji sija, kaip ir minėjau jungia polinio pamato viršutinę dalį, juos išlygina – tai yra paskirsto svorio apkrovą ir apsaugo nuo vieno iš polių slūgimo. Tokiu būdu grunto sandara ir tankumas lieka nepaliesti ir nesudarkyti – tai apsaugo nuo galimų problemų ateityje, kaip namo nusėdimas, nuo kurio gali pradėti trukinėti namo sienos, pasikeisti langų padėtis ar trupėti fasado apdaila. Taip pat gręžtiniai pamatai, lyginant su juostiniais pamatais, yra ekonomiškesni. Mat poliniai pamatai gali atlaikyti net iki 5 kartų didesnes apkrovas. Tai Jums leidžia sutaupyti statybinių medžiagų, pvz. betono, taip pat nėra būtini žemės pritaikymo darbai, kas leidžia statybininkams sutaupyti laiko – vėlgi Jūs sutaupote pinigų, jei žmonėms mokate už darbo valandas.

Bene vienintelis bei pagrindinis gręžtinių pamatų trūkumas, lyginant su juostiniais yra tas, jog juos statyti yra ganėtinai rizikinga, bei yra būtinas kruopštus ir nuoseklus darbo projektavimas ir planavimas. Kadangi poliai turi būti įgręžti gana giliai, kyla rizika, jog užvirs gruntas. Taip pat tinkamas ir kokybiškas darbo išplanavimas yra būtinas. Mat būna žmonių, kurie realiai tik dedasi savo srities specialistais. Todėl kai kurie statybininkai yra linkę polius sudėti vos ne bet kur, kur papuola – taip yra sumažinama rizika, tačiau iš tiesų tada gręžtiniai pamatai gali visiškai prarasti savo ekonominį privalumą.

Taigi, apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog labai svarbu yra turėti kokybišką ir tinkamą grunto tyrimą, tam, pasirinkti, kokio tipo pamatus reiks naudoti. Ir vėlgi norėčiau pabrėžti, jog pasirinkus gręžtinius pamatus yra ypač svarbu įsitikinti, jog Jums dirba savo srities specialista – taip bus sutaupyta lėšų, bei bus atskleistas šio pamatų tipo potencialas. Sekmės darbuose!