Rūta Ežerskienė. Bankai nori finansuoti verslą

Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė

Reklama

Vienas pagrindinių bankų tikslų yra skatinti ekonominį augimą per verslo finansavimą. Tačiau labai svarbu, kad skolinimasis būtų atsakingas ir tvarus. Kritikai dažnai akcentuoja bankų siekį apsisaugoti nuo rizikos dėl savo naudos, tačiau atsakingas kredito rizikos valdymas taip pat yra esminis kiekvieno verslo sėkmei, todėl kredito institucijos privalo vertinti riziką ne tik savo, bet ir klientų ilgalaikės finansinės sveikatos labui.

Kitas svarbus aspektas yra tai, kad ekonominiai iššūkiai turi tiesioginę įtaką verslo galimybėms skolintis. Pastaraisiais metais šių iššūkių netrūksta – energetikos krizė, didelė infliacija ir karas Ukrainoje formuoja verslo aplinką, kurią įmonės turi apgalvotai vertinti prieš priimdamos finansinius sprendimus.

Kaip šiuo metu atrodo verslo paskolų rinka Baltijos šalyse?

Baltijos regiono verslo paskolų rinka išlieka aktyvi, tačiau augimo tempas įvairiose šalyse skiriasi. Lietuvoje mes matėme spartų naujų verslo paskolų apimčių augimą – rugpjūčio mėnesį pasiektas 638 mln. eurų lygis, o metinis augimo tempas siekė 23 proc. Tai rodo stiprų ekonominį ciklą šalyje, nepaisant Vokietijos pramonės problemų. Visgi, nuo šių metų pavasario pastebime, kad augimo tempas lėtėja. Aukštos bazinės palūkanų normos ir blogėjanti euro zonos ekonomika, ypač Vokietijos, kurioje stebime recesijos požymius, jau paveikė ir Lietuvos pramonės lūkesčius – verslai praneša apie mažėjančius užsakymų kiekius.

Latvijoje, nors verslo paskolų rinka taip pat auga, ši dinamika yra labiau subtili. Nors augimo tempas sulėtėjo, mes vis tiek matome teigiamus ilgalaikius pokyčius. Nuo 2022 m. birželio Latvijoje naujų paskolų apimtys išaugo ketvirtadaliu, o tai rodo augantį verslo aktyvumą, nepaisant makroekonominių iššūkių.

Estijoje situacija kur kas sudėtingesnė. Čia naujų verslo paskolų augimas sustojo, ir jau beveik dvejus metus rinka stagnuoja. Estijos ekonomika labai priklauso nuo Skandinavijos rinkų, kur palūkanų normos yra kintamos, o privačiojo sektoriaus skolos lygis didelis. Tai kelia papildomų iššūkių verslams.

Kas labiausiai riboja verslo skolinimosi galimybes?

Vienas didžiausių veiksnių šiuo metu yra aukštos palūkanų normos. Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) pradėjo mažinti normas, jos vis dar išlieka aukštos, o tai kelia iššūkių verslams. Mažėjant galimybei pigiai skolintis, daugelis įmonių renkasi atsargiai vertinti savo skolinimosi poreikius ir investicinius planus. Tai ypač akivaizdu pramonės sektoriuje, kuris itin jautriai reaguoja į Vokietijos ekonomikos problemas.

Didelę įtaką verslo skolinimosi apetitui daro ir bendra makroekonominė situacija euro zonoje. Vokietija, būdama svarbiausia Baltijos šalių eksporto partnerė, patiria struktūrines problemas, kurios turi ilgalaikį poveikį verslo lūkesčiams Baltijos regione. Jei Vokietijos ekonomika ir toliau išliks recesijoje, tai neabejotinai turės neigiamą įtaką Baltijos šalių įmonių augimui ir skolinimosi poreikiams.

Kaip prisitaikyti prie šios ekonominės realybės ir padėti verslams?

Suprantame, kad ekonominės sąlygos nuolat keičiasi, todėl mūsų tikslas yra suteikti verslams lankstumo šiose sudėtingose situacijose. „Citadele“ banke nuolat ieškome būdų, kaip padėti tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms ne tik gauti finansavimą, bet ir efektyviau valdyti savo kasdienę veiklą. Naujausias pavyzdys – nuo kitų metų gegužės Lietuvoje įsigaliosiantis reikalavimas prekybininkams naudoti išmaniuosius kasos aparatus. Suprasdami, kad pokyčiai ypač smulkiajam verslui gali būti jautri tema – vieni pirmųjų šią vasarą pasiūlėme mūsų sukurtus i.EKA išmaniosios kasos produktus, pritaikytus pagal veiklos sritį ir verslo poreikius.

Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m., „Citadele“ banko Lietuvoje suteiktų paskolų įmonėms apimtys išaugo 63 proc., Latvijoje – 24 proc., o Estijoje – 27 proc.

Šiais metais jau prisidėjome prie svarbių projektų finansavimo, pavyzdžiui, „Vilvi Group“ naujos gamyklos Bauskėje ir „Celltechna“ pirmojo genų terapijos centro Baltijos šalyse. Tai ne tik padeda šiems verslams augti, bet ir stiprina viso regiono atsparumą ekonominiams sukrėtimams.

Kas lems verslo paskolų dinamiką artimiausiu metu?

Artimiausiu metu didžiausią įtaką verslo paskolų rinkai turės ECB palūkanų politika. Prognozuojama, kad palūkanos toliau mažės, o tai suteiks verslams papildomą impulsą skolintis. Vis dėlto, vien mažesnės palūkanų normos greito atsigavimo neatneš. Vokietijos ekonomikos problemos yra struktūrinės, ir net jei skolinimasis taps pigesnis, verslai gali ir toliau laikytis atsargaus požiūrio į plėtrą, ypač pramonės sektoriuje.

Taigi, nors bankai nori ir gali aktyviai finansuoti verslą, svarbu atsižvelgti į tai, kad dabartinė ekonominė realybė ir verslų atsargumas kelia papildomų iššūkių. Mūsų tikslas yra padėti verslams ne tik šiandien, bet ir užtikrinti, kad jų plėtra būtų tvari ilgalaikėje perspektyvoje.