Darius Burdaitis. Bankai pasiruošę skolinti, bet ar skolintis pasiruošęs verslas?

Darius Burdaitis, „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas

Reklama

Stabilizaciją euro zonoje įžvelgiantys ekonomistai Lietuvos verslui siunčia pirmuosius signalus apie būtiną pasiruošimą išaugsiančioms gamybos apimtims ir plėtrai. Panašu, kad Lietuvos verslas reaguoja į šiuos raginimus ir didina skolinimo apetitą. Kaip dar labiau sustiprinti verslo pasitikėjimą atsigaunančia ekonomika?

Kovą euro zonos pramonės įmonių lūkesčiai dėl gamybos apimčių buvo geriausi per 11 mėnesių. Naujausi „Ifo“ instituto Vokietijos verslo apklausos duomenys patvirtino, kad Vokietijos, pagrindinės lietuviškos eksporto rinkos, ekonomikoje stiprėja stabilizavimosi tendencijos. Kovą „Ifo“ indekso reikšmė pakilo iki 87,8 punktų ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 m. gegužės. Be to, pastebima vis daugiau stabilizavimosi ženklų paslaugų sektoriuje.

Gerėjantys Vokietijos verslo, ypač pramonės, lūkesčiai implikuoja, kad ir Lietuvos verslas sulauks daugiau užklausų iš partnerių Vokietijoje. Negana to, naujausios Europos Komisijos apklausos rodo, kad ekonominis aktyvumas vis labiau atsigauna ne tik Vokietijoje, bet it kitose didelėse euro zonos rinkose, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Italijoje.

Panašu, kad įsibėgėjantis euro zonos ekonomikos atsigavimas jau atsispindi ir Lietuvos skolinimosi rinkoje. Naujausi Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2024 m. vasarį tikrų naujų paskolų verslui apimtys (paskutinių 12 mėn. slankusis vidurkis) pakilo iki 271,7 mln. Eurų ir buvo didžiausios nuo pat šių duomenų skelbimo pradžios 2015 m. Nuo 2023 m. lapkričio verslo paskolų apimtys auga dviženkliu dydžiu, o šių metų vasarį metinis verslo paskolų augimo tempas buvo sparčiausias per 1,5 metų.

Tai – signalas, kad Lietuvos verslo skolinimosi apetitas auga, daugiausia dėl gerėjančių išorės ir vidaus paklausos perspektyvų bei nujaučiamo bazinių palūkanų mažėjimo euro zonoje. Balandžio 11 d. Europos Centrinio banko (ECB) posėdis, tikėtina, buvo paskutinis, kuriame ECB palūkanų nemažino. Šiuo metu rinka mato 92 proc. tikimybę, kad ECB pradės palūkanų mažinimo ciklą nuo birželio mėnesio, o iš viso tikisi, kad iki metų pabaigos palūkanas sumažins 3–4 kartus.

Paskolų rinką Lietuvoje šiuo metu labiausiai riboja ne pinigų pasiūla – bankai turi užtektinai kapitalo ir yra pasiruošę skolinti – o paklausa, tai yra, verslo noras ir galimybės skolintis. Tad naujausi Lietuvos banko tikrų naujų paskolų duomenys nuteikia pozityviai ir galimai indikuoja apie atsigaunančią verslo skolinimosi paklausą Lietuvoje.

Suprantame, kad mažesnės skolinimo apimtys gali riboti ekonomikos augimą, todėl esame pasiruošę prisidėti prie ekonomikos atsigavimo, suteikdami finansavimą tiek stambioms, tiek ir smulkioms ir vidutinėms verslo įmonėms. Aktyviai bendradarbiaujame su INVEGA dėl skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos 3“, kuri leidžia smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gauti iki 1,875 mln. eurų vertės finansavimą su portfeline garantija 80 proc. finansuojamos sumos.

Taigi kas paskatintų verslą labiau pasitikėti ekonomikos atsigavimu ir pradėti aktyviau planuoti plėtrą?

Išankstiniai ekonomikos indikatoriai jau dabar rodo apie pasiektą euro zonos bei Lietuvos ekonomikos dugną ir rodo atsigavimą, kuris turėtų ypač sustiprėti antrąjį šių metų pusmetį, kai ECB pradės tendencingai mažinti bazines palūkanas.

Naujojo ekonomikos ciklo pradžia yra labai palankus laikas verslui planuotis investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą. Tačiau labai svarbu „nepavėluoti į traukinį“, kadangi įmonės, kurios tinkamai nepasiruošė užsakymų atsigavimui, nesuplanavo finansų poreikio, atitinkamai negalės laiku reaguoti į naujų užsakymų padidėjimą ir gali pralaimėti konkurencinę kovą toms įmonėms, kurios tinkamai pasiruošė naujų užsakymų augimui.