Paskelbta
2 metai prieš-
Užtikrinant nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugybė įmonių ar įstaigų dirba nuolat, neatsižvelgiant į paros laiką. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti tam tikros apsaugos darbuotojams, todėl svarbu žinoti, koks yra naktinio darbo reglamentavimas ir kuo darbas naktį skiriasi nuo įprastinio dieninio darbo.
Ar žinojote, kad naktį dirbantiems darbuotojams turi būti apmokama ne mažesniu kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu? O jeigu darbuotojas naktį dirba viršvalandžius, tuomet jam turi būti apmokama ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Pagal Darbo kodeksą darbuotojas laikomas dirbančiu naktį, kai jis ne mažiau kaip tris valandas per darbo dieną (pamainą) dirba nakties laiku arba ne mažiau kaip ketvirtį viso savo darbo laiko per metus dirba nakties laiku.
Anot kanclerio, svarbu akcentuoti naktinio darbo laiko trukmę, kad būtų aišku, kuriems darbuotojams turėtų būti taikomas Darbo kodekse numatytas darbo laiko trukmės ribojimas. „Dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
„Siekiant nustatyti teisingą apmokėjimą už darbą naktį turėtų būti vadovaujamasi tik Darbo kodekse nustatytu nakties laiku, vadinasi, ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokesčiu mokama už darbo laiką, dirbtą nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nepaisant to, kiek valandų darbuotojas dirbo nakties metu“, – akcentuoja kancleris.
Tačiau, anot Š. Orlavičiaus, svarbu paminėti ir tai, kad ne visiems darbuotojams už darbą naktį apmokama padidintu darbo užmokesčiu. Juridinio asmens vienasmenio valdymo organo darbo naktį apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Juridinio asmens vadovaujančių darbuotojų darbo naktį apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip.
„Beje, ne visi darbuotojai gali dirbti nakties laiku, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai su negalia gali būti skiriami dirbti naktį, jeigu to jiems nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik jiems sutikus. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nurodyta, kad asmenų iki aštuoniolikos metų darbas naktį draudžiamas, o nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti naktį tik joms sutikus.“
Š. Orlavičius pažymi, kad tuo atveju, kai darbuotojui už darbą naktį nėra apmokama padidintu darbo užmokesčiu, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
Darbdaviai apie pašalintus pažeidimus galės pranešti paprasčiau – per VDI elektroninį portalą
Nuo 2026 m. sausio 1 d. – didesnis minimalus darbo užmokestis
Metų pabaigos premijos: kada – tik motyvacija, o kada – ir darbdavio pareiga?
VDI primena: pasirengimas darbui, persirengimas specialiais drabužiais ar kasos perėmimas – tai darbo laikas
Metų pabaiga darbovietėse: VDI išskiria dažniausiai kylančius klausimus
Praėjusią savaitę darbo vietose neapsieita be nelaimių: fiksuoti 3 sunkūs sužalojimai ir 2 mirtini atvejai
Trumpalaikiai darbai šventiniu laikotarpiu: ką svarbu žinoti apie terminuotas darbo sutartis?
Darbo vietoje taikomas psichologinis smurtas – ne asmeninis konfliktas, o darbo teisės pažeidimas
Trumpesnė darbo diena prieš šventes: ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...