Elektroninių etikečių perversmas: padeda taupyti darbo valandas ir tūkstančius lapų popieriaus

Kiekvieno prekybininko tikslas – laimingas vartotojas, o kiekvieno kliento tikslas – kuo pozityvesnė bei paprastesnė apsipirkimo patirtis. Tačiau realybėje tai suveikia ne visada. Ko gero, dažnas iš mūsų arba yra girdėjęs, arba pats susidūręs su situacijomis, kai apsipirkimas gerokai apkarsta. Pavyzdžiui, norime įsigyti prekę, kurios etiketėje nurodyta kaina neatitinka kainos prie kasos, kur sužinome, kad mokėti reikia daugiau.

Reklama

Dažniausiai tokius nesusipratimus lemia žmogiškosios parduotuvių darbuotojų klaidos. Tačiau pasaulis jau daugiau kaip 30 metų žino, kaip šią problemą išspręsti.

Vienas paspaudimas – tūkstančiai pakeistų kainų

Popierinių prekių kainų keitimas lentynose – vienas daugiausiai rankinio darbo reikalaujančių procesų parduotuvėse. Taip pat tai didina ir žmogiškųjų klaidų tikimybę, kuri vėliau virsta pirkėjų nepasitenkinimu. Nenuostabu, kad technologijų amžiuje yra sprendimų, galinčių supaprastinti ir palengvinti šį, regis, šimtmečius nusistovėjusį prekybos valdymą. Elektroninės kainų etiketės pradėtos naudoti dar 1990-aisiais Švedijoje, tačiau tuo metu atrodė labiau kaip skaičiuotuvas nei skaitmeninė sistema. Dabar technologijoms nuolat sparčiai tobulėjant, verslams automatizuojant procesus, elektroninių kainų etikečių naudojimas įgauna vis didesnę prasmę ir tampa labiau mažmeninio verslo kasdienybe nei prabanga.

Naudodami elektronines kainų etiketes, prekybininkai gali visas reikalingas kainas atnaujinti per sistemą kompiuteryje. Skaičiuojama, kad pakeisti vieną popierinę etiketę rankiniu būdu, užtrunka tiek pat, kiek automatizuotas visų kainų parduotuvėje pakeitimas. Tokia technologija atlaisvina rankas darbuotojams – jie gali daugiau laiko skirti klientų aptarnavimui ar kitiems darbams.

Praėjusieji metai, stebėjome tikrą infliacijos žygį į kosmosą, parodė, kiek daug laiko gali atimti dažnas popierinių kainų keitimas. Natūralu, kad besikeičiant rinkos kainoms, darbuotojai turi daugiau laiko skirti etikečių atnaujinimui. Skaičiuojama, kad dėl infliacijos, per mėnesį prekybininkui reikia pakeisti apie 5 tūkstančius etikečių.

„Tai – labai didelis skaičius. Pakeisti vieną popierinę etiketę užtrunka apie 2 minutes. Mes skaičiuojame, kad elektroninės etiketės leidžia sutaupyti apie 1000 kainų pakeitimų. Kitaip tariant, automatizuota sistema, kuri leidžia vos keliais spustelėjimais keisti kainas, sutaupo darbuotojui beveik visą darbo savaitę – apie 33 darbo valandas“, – skaičiuoja prekybos technologijų ir skaitmeninių sprendimų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.

Jis pabrėžia, kad elektroninės etiketės padeda ne tik taupyti laiką, bet ir eliminuoja žmogiškųjų klaidų galimybes: „Galima garantuoti, kad naudojant elektronines kainų etiketes, lentynose atvaizduojamos kainos visada bus teisingos ir sutaps su kaina kasoje“.

Tokia technologija leidžia ir bet kuriam verslui vykdyti tvarumo misiją – nebereikia išmesti ir spausdinti naujų popierinių etikečių. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės prekybos tinklas ASDA yra paskaičiavęs, kad per savaitę jiems reikėtų keisti apie 3 tūkstančius popierinių etikečių, o elektroninės kainų etiketės naudojimas padeda sutaupyti 60 tūkstančių A4 formato popieriaus lapų.

Paklausa elektroninėms etiketėms auga

Pasak R. Mažulio, elektroninės etiketės gali pasitarnauti verslui ir siekiant greičiau įgyvendinti akcijas. „Naudojant šią technologiją, galima taikyti dinamišką kainodarą ir nustatyti nuolaidas pasirinktam laikotarpiui, pavyzdžiui, „laimingoms valandoms“ ar ribotą laiką galiojantiems pasiūlymams. Tokias akcijas galima siųsti ir į kitus ekranus parduotuvėse, galima pridėti nuotraukas, vaizdo įrašus“, – pasakoja „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Kad elektroninių kainų etikečių naudojimas įgauna vis didesnį pagreitį, rodo ir skaičiai. Pernai visame pasaulyje veikė apie 700 milijonų tokių etikečių, tačiau paklausa joms yra kur kas didesnė ir gali siekti net iki 10-ties milijardų. Pavyzdžiui, Norvegijoje net apie 70 proc. visų etikečių yra elektroninės, daug jų naudojama ir tokiose šalyse kaip Prancūzija, Belgija ar Naujoji Zelandija.

Lietuva nuo tendencijų stengiasi neatsilikti, tačiau tokiais skaičiais, kaip Norvegija, pasigirti negali. Mūsų šalyje elektronines etiketes naudoja maisto prekybininkai, taip pat vaistinės ar elektroninės prekybos atstovai. Tačiau dažnai verslas pasirenka elektroninėmis etiketėmis padengti tik dalį parduotuvės arba tik kelias parduotuves, o ne visą prekybos tinklą. „Kol kas masinių diegimų nėra. Bet, manau, kad netolimoje ateityje tai pasikeis. Verslas turėtų pamatyti tokios technologijos naudą – vieną kartą padarai šią investiciją, sukuri infrastruktūrą ir pamiršti. O elektroninės kainų etiketės gali tarnauti net keliolika metų. Galiausiai tai sumažins rankomis atliekamų darbų kiekį, padės optimizuoti darbo išteklius ir sėkmingai planuotis tolimesnius procesus“, – tvirtina R. Mažulis.

Laiko sutaupo ir pirkėjai

Elektroninės kainų etiketės taupyti laiką padeda ne tik prekybos vietų darbuotojams, bet ir pirkėjams. Ši technologija leidžia vartotojams susikurti virtualų žemėlapį, rodantį, kur kokias prekes galima surasti. Be to, papildomos elektroninių etikečių funkcijos leidžia etiketėms žybsėti. Tai padeda greičiau norimą prekę pamatyti tiek pirkėjams, tiek ir darbuotojams, kurie prekes renka e-užsakymams. Be to, statistika rodo, kad elektronines etiketes įsidiegę ir pirkėjams dar palankesnę aplinką sukūrę verslai netrunka pamatyti naudos – tokias technologijas turinčiose parduotuvėse pardavimai išauga maždaug 6 procentais.