Paskelbta
2 metai prieš-
Siekiant mažinti CO2 emisijas ir prisidėti prie klimato neutralumo tikslų, 2022 m. „Akmenės cementas“, „KN Energies“, „SCHWENK Latvija SIA“, „Larvik Shipping AS“ ir „Mitsui O.S.K. Lines Ltd“ įkūrė „CCS Baltic“ konsorciumą, kurio tikslas – sukurti pirmąją Baltijos šalyse CO2 surinkimo ir saugojimo vertės grandinę. Pasak Inovacijų agentūros ekspertų, šis gegužę Europos Komisijos bendro intereso projekto (PCI) statusą gavęs projektas yra labai svarbus žingsnis siekiant mažinti pramonės taršą.
Konsorciumo įgyvendinamas projektas apims pramonės sektoriuje, o, pirmiausia, dviejose cemento gamyklose Lietuvoje ir Latvijoje, susidarančių anglies dvideginio dujų surinkimą, transportavimą sausuma bei jūra ir saugojimą specialiose saugyklose. Europos Komisijos suteiktas PCI statusas reiškia, kad šis tarpvalstybinis infrastruktūros projektas reikšmingai prisidės prie Europos Sąjungos (ES) energetikos politikos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Didins pramonės tvarumą
Bendrovės „Akmenės cementas“ generalinio direktoriaus Artūro Zarembos teigimu, dėl specifinio technologinio proceso cemento gamyba yra sunkiai dekarbonizuojama pramonės šaka, todėl privalu ieškoti kitų sprendimų, kurie leistų pasiekti klimato neutralumo tikslų. Maždaug trečdalis visų CO2 emisijų cemento gamyboje susidaro deginant kurą. Tai reikalinga norint pasiekti gamybos procesui būtiną aukštą temperatūrą. Likę du trečdaliai išsiskiria deginant kalkakmenį ir kitus priedus.
„Šio proceso metu susidaro pagrindinė cemento sudedamoji dalis – klinkeris, bet taip pat išsiskiria dideli kiekiai anglies dvideginio. Nors investuojame į pažangius sprendimus, kurie leidžia sumažinti klinkerio poreikį, šios medžiagos cemente visiškai atsisakyti neįmanoma. Išeitimi gali tapti būtent CO2 surinkimo technologijos, kurių taikymui reikia sukurti tinkamą infrastruktūrą“, – sako bendrovės vadovas.
CO2 dujos bus surenkamos šiuolaikinių technologijų pagalba
A. Zarembos teigimu, pirmajame vertės grandinės etape cemento gamybos metu susidarančios CO2 dujos šiuolaikinių technologijų pagalba bus surenkamos, užkertant kelią jų patekimui į atmosferą. Tuomet surinktas anglies dvideginis dujine ar suskystinta forma specialiomis transporto priemonėmis bus gabenamas į laikino saugojimo terminalą Klaipėdos uoste. Galiausiai, iš jo anglies dvideginis bus transportuojamas į geologinėse formacijose, pavyzdžiui, išeikvotuose naftos ir dujų telkiniuose, įrengtas saugyklas. Potencialia vieta, anot A. Zarembos, tokioms saugykloms galėtų būti Šiaurės jūra.
„Šiuo metu yra atliekamos galimybių studijos siekiant nustatyti tinkamiausias ir efektyviausias anglies dvideginio surinkimo technologijas, logistikos procesus, įvertinti rizikas ir finansavimo poreikį. Šie pasirengiamieji darbai vyksta nuo 2022 m. Galutinius sprendimus dėl investicijų planuojame priimti kelerių metų bėgyje“, – pasakoja A. Zaremba.
Ieškos finansavimo mechanizmų
Ruošiantis projekto įgyvendinimui bendradarbiaujama su Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ ekspertais, kurie konsultuoja galimo projekto finansavimo, aktualaus žaliojo reglamentavimo ir inovacijų diegimo klausimais.
„Pirmosios Baltijos šalyse anglies dvideginio vertės grandinės sukūrimas yra nemenkas iššūkis, kuriam įveikti reikalingas glaudus pramonės, energetikos ir logistikos įmonių, inovacijų kūrėjų, o taip pat ir politikos formuotojų bei viešojo sektoriaus atstovų regione bendradarbiavimas. Esame pasirengę suteikti įvairiapusišką pagalbą įgyvendinant šį projektą, padėti įvertinti įvairias finansavimo galimybes, gauti ekspertines konsultacijas“, – sako Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ vadovė Teresė Škutaitė.
Anot T. Škutaitės, „CCS Baltic“ konsorciumo įgyvendinamas projektas yra reikšmingas visam regionui ir Europai, nes anglies dvideginio surinkimo technologijų ir infrastruktūros plėtra veda į tvaresnę ateitį ir aplinkosaugos iššūkiams atsparesnę pramonę, derančią su klimato tikslais. Kartu anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo vertės grandinės kūrimas atveria naujas ekonomines galimybes, nes prisideda prie investicijų pritraukimo ir naujų žalių darbo vietų kūrimo. Ekspertės teigimu, plėtojant anglies dvideginio susirinkimo sprendimus taip pat gali būti pasiekta naujų technologinių proveržių – pavyzdžiui, atrasti būdai, kaip surinktą CO2 panaudoti sintetinio kuro gamyboje.
Daugiau informacijos apie „GreenTech Hub“ teikiamas nemokamas konsultacijas žaliosios transformacijos klausimais galima rasti čia: https://bit.ly/3Y3il2d
Klaipėdos uostui – naujas krovinių srautas: CO₂ terminalas galėtų sukurti per 1000 darbo vietų
„KN Energies“ Komercijos direktorius Mindaugas Navikas: naujas etapas Klaipėdos SGD terminalui atveria ir naujas galimybes Lietuvai
2025 metų pirmąjį pusmetį VVĮ pardavimo pajamos augo 12,4 proc. – bendra apyvarta siekė 2,4 mlrd. eurų
„Novaturo“ grupėje – nauja valdyba
Lietuvos pramonės galvosūkis: dekarbonizacija – ar įmanoma tai padaryti be nuostolių?
Vienkartinis plastikas – ilgalaikės pasekmės: kur slypi tikroji problema?
Ateities keliai ir infrastruktūra: kaip judėsime tvarumo link?
Valstybės tarnyba ar verslas? Cementas vis dar populiarus, o ką daryti su CO2?
Ateities miestai: kokios medžiagos ir technologijos juos pavers realybe?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


„Walmart“ pristatė naują infrastruktūrą, kuri leis trečiųjų šalių dirbtinio intelekto agentams apsipirkti vartotojo vardu. Bendrovė kuria „Agent Profiles“, „Wal
„Anthropic“ kartu su Londone įsikūrusia privataus kapitalo grupe „Hg“ rengia naują nepriklausomą DI konsultacijų bendrovę Europoje. Financial Times skelbia
DI lenktynėse technologijų milžinės išleidžia vis didesnes sumas, tačiau investuotojai pradeda vis garsiau klausti, kada šios išlaidos virs pelnu. Vienas...
Europa turi stiprią mokslo bazę ir daug technologijų talentų, tačiau DI startuoliams vis sunkiau konkuruoti dėl kapitalo, energijos ir infrastruktūros...
Lietuva ruošia mechanizmą, kuris išskirtinio elektros kainų šuolio metu leistų daliai verslo laikinai sumažinti valstybės reguliuojamą elektros energijos kainos
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...