Paskelbta
3 metai prieš-
Apie finansinio raštingumo svarbą daug kalbama verslo sektoriuje bei ekonomistų pasisakymuose. Ypač ši tema aktuali ekonominių sunkumų laikotarpiu, tačiau kiek svarbus mūsų gyvenime iš tikro yra finansinis raštingumas?
Pagrindinius finansinio raštingumo komponentus sudaro: biudžeto planavimas, investavimas, skolinimasis, mokesčių skaičiavimas ir asmeninių finansų valdymas. Iš tiesų, finansinio raštingumo įgijimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti, kad užsitikrintų ilgalaikį finansinį stabilumą. Būti finansiškai išprususiam yra įgūdis, suteikiantis daugybę privalumų, galinčių pagerinti gyvenimo lygį bet kurio amžiaus žmonėms.
Lietuviai žino per mažai
Lietuvos banko užsakymu „Spinter tyrimų” apklausos duomenys atskleidė, kad net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Daugiau kaip pusė (55 proc.) šalies gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ar tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių. Toks įsitikinimas rodo, kad didžioji dalis lietuvių dar nemoka tinkamai valdyti savo pačių finansų.
Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas gyventojų finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad indekso rodiklis šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų. Per trejus metus nuo pirmojo tyrimo, indeksas padidėjo vos dviem balais. Tarptautinės reitingavimo agentūros „Standart&Poors” pristatytoje ataskaitoje „Finansinis raštingumas visame pasaulyje” Lietuva surinko 39 proc. iš 100 proc. Akivaizdu, kad lietuviai domisi finansų valdymo klausimais, tačiau pokyčiai vyksta per lėtai.
„Fintech” įtakos svarba
Greitesniems pokyčiams įgyvendinti pečius suremia Lietuvos finansinės įmonės, asociacijos bei švietimo įstaigos. „Fintech Hub LT” valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė sako, kad pasaulyje sparčiai populiarėja „fintech” paslaugos, kurios padeda spręsti ir finansinio raštingumo klausimą.
„Mano nuomone, dėl „fintech” sektoriaus augimo Lietuvoje labiau tapo naudojamos elektroninės bankininkystės paslaugos, asmeninių finansų valdymo el. sprendimai. Mūsų šalyje žmonės turi ypač didelį pasirinkimą finansines paslaugas teikiančių įmonių. Šiuo metu Lietuvoje yra 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai, 87 elektroninės pinigų bei 51 mokėjimo įstaiga. Didelė konkurencija mažina kainas bei gerina paslaugų kokybę”, – teigė „Fintech Hub LT” valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė.
Finansinio raštingumo mokymo srityje taip pat svarbi „fintech” įmonių vykdoma švietėjiška veikla. Šia tema „Fintech Hub LT” asociacijos valdyba ir nariai rengia seminarus bei mokymus, o dalyvių susidomėjimas bei jų gausa rodo, kad „fintech” įmonėms ši tema – svarbi.
Finansinio raštingumo žinios – nuo vaikystės
Ekonomistai neretai pabrėžia, kad finansinio raštingumo mokyti reikia pradėti nuo vaikystės. Dažnai nepakanka vien teigiamo tėvų pavyzdžio, kad vaikai išmoktų valdyti pinigus. Šiam tikslui „fintech” įmonės kuria programėles, kitus elektroninius įrankius, padedančius ugdyti vaikų ir paauglių finansinį raštingumą. Pavyzdžiui, lietuviai sukūrė didelio populiarumo sulaukusią „Poklet” – finansinio raštingumo programėlę mokiniams. Tarptautinė milžinė „Revolut” jaunesniems vartotojams siūlo naudotis programėle „Revolut, for <18s”.
Ugdyti vaikų gebėjimą tvarkytis su pinigais nepakanka tik namuose. Mokyklų vaidmuo šioje srityje taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį. Deja, ne visos mokyklos turi gerų specialistų, ne visada mokymosi programos spėja paskui naujausias tendencijas. Todėl Lietuvoje mokiniams, norintiems tobulėti finansų srityje, taip pat padeda aukštųjų mokyklų iniciatyvos.
Vilniuje vykusioje nemokamoje moksleiviams Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) ir „Nasdaq Vilnius” akademijoje „Mano pinigai – mano sprendimai” paaiškėjo, kad dabartinės kartos jaunuoliams geriau suprasti finansinio raštingumo labirintus padeda ir galimybė gyvai pabendrauti su šios srities profesionalais.
„Akademijoje pastebėjome, kad jaunuoliai daug išmano apie asmeninių finansų valdymą, finansų rinką ir domisi, kokią vertę suteikia dalyvavimas joje. Tačiau nemaža dalis jaunimo turi klausimų į kuriuos internete, ar pamokose ne visada randa atsakymų. Šią problemą puikiai padeda išspręsti panašūs projektai, kaip mūsų akademija. Jose jaunimas diskutuoja su finansinio raštingumo specialistais, lankosi finansų įstaigose. Džiugina ir tai, kad projektas patvirtino tokio koncepto, kada moksleiviai teorines žinias papildo praktinėmis įžvalgomis – veiksmingumą. Tai skatina tęsti šio projekto vystymą ir prisidėti prie jaunųjų talentų ateities „, – pažymi dr. Birutė Miškinienė, VU VM direktorė.
„Džiaugiuosi, galėjusi inicijuoti tokios akademijos įgyvendinimą, sujungiant geriausias universiteto ir verslo patirtis, taip atliepiant tiek aukštojo mokslo, tiek verslo poreikį auginti ateities talentus finansų srityje čia ir dabar: supažindinti su naujausiomis realiomis praktikomis, ugdyti bei kurti tvarius ryšius su ateities talentais kuo anksčiau, taip suteikiant jiems dar didesnes galimybes kurti sėkmingas karjeras šioje srityje”, – teigia Aneta Šlekytė-Kaminienė, VU VM Strateginių verslo partnerysčių vadovė.
Lietuvos Fintech asociacijos valdybos pirmininku išrinktas Marius Galdikas
2025 m. – rekordiniai metai Lietuvos „fintech“ sektoriui
Jaunų vartotojų įpročiai keičia finansinių paslaugų vystymą: kokius finansinius produktus renkasi Z karta?
Lietuvių požiūris į pinigus keičiasi: mažiau emocijų, daugiau skaičiavimų
Apklausa: lietuviai vis dar vengia investuoti
„Fintech“ sektorius toliau augina raumenis – vidutinis atlyginimas čia du kartus didesnis nei šalies vidurkis
Vasaros kelionės be streso: kaip „fintech“ užtikrina finansinį saugumą
Greta Ranonytė. 152 milijardai eurų – ne riba. Kiek dar gali augti „fintech“ Lietuvoje?
Baltijos šalyse vystomų „fintech“ produktų svarbą išskyrę profesionalai: „Keičiame viso pasaulio finansų sritį“






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...