Ginčų nagrinėjimas: neturtinę žalą atlygins tik pateikus įrodymus

Lietuvos bankas, išnagrinėjęs kilusį ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo po eismo įvykio, atkreipia vartotojų dėmesį – tam, kad draudikas kompensuotų ir patirtą neturtinę žalą, ją būtina pagrįsti dokumentais, pavyzdžiui, medicinos išrašais. Trumpiau tariant, jei po eismo įvykio jaučiate padarinius sveikatai, patiriate fizines ar dvasines kančias, būtinai apsilankykite pas sveikatos specialistus – jų išvados bus pagrindas prašyti draudiko atlyginti neturtinę žalą. Jei toks dokumentas nepateikiamas, draudimo įmonė neturtinės žalos kompensuoti negali.

Reklama

Taip atsitiko ir vienai pareiškėjai, kuri pateko į eismo įvykį dėl kito vairuotojo kaltės ir kaltininko draudiko prašė atlyginti ne tik patirtą turtinę, bet ir neturtinę žalą. Moteris tvirtino per eismo įvykį išsigandusi, patyrusi stresą, jai pradėjo skaudėti galvą, naktį kankino nerimas, be to, pavėlavo į darbą, taip pat atsirado baimė vairuoti. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 500 eurų.

Draudikas, ADB „Gjensidige“, nesutiko su nukentėjusiosios reikalavimais – jis rėmėsi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, kuriame nurodyta, kad nustatydamas asmeniui padarytos žalos dydį draudikas turi remtis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, bei medicininės apžiūros pažymomis. O šio eismo įvykio deklaracijoje nėra nurodyta, kad apdraustoji būtų sužalota. Moteris taip pat buvo nurodžiusi, kad į gydymo įstaigą nesikreipė ir jokios gydytojo pažymos nepateikė. Todėl draudimo bendrovė tvirtino nenustačiusi ir negalinti nustatyti patirtos neturtinės žalos, nes neturi šią žalą pagrindžiančių dokumentų. 

Lietuvos bankas, nagrinėdamas šį ginčą, nustatė: nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų nei draudimo bendrovei, nei Lietuvos bankui, kad jai dėl įvykio buvo taikytas gydymas ar kad ji kreipėsi į medicinos įstaigas dėl sveikatos sutrikdymo. Nors moteris nurodė aplinkybes dėl patirto streso ir nerimo, tačiau nei draudikui, nei Lietuvos bankui nepateikė duomenų, kad dėl juntamo nerimo ir streso buvo konsultuota gydytojo neurologo ar kito specialisto ir kad jai buvo taikytas neurologinių simptomų ar kitoks gydymas.

Kadangi Lietuvos bankui nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėja dėl eismo įvykio būtų patyrusi fizinių ar psichinių padarinių, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos patirta neturtinė žala turi būti atlyginta.

Svarbu žinoti vartotojams! 

• Jei nukentėjote eismo įvykio metu, draudimo bendrovė, apdraudusi už eismo įvykį atsakingo automobilio valdytojo civilinę atsakomybę, pagal privalomąjį transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimą padengia ne tik turtinius nuostolius, bet ir patirtą neturtinę žalą.
• Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
• Svarbu! Neturtinė žala privalo būti pagrįsta dokumentais – draudimo bendrovei reikės pateikti kreipimosi į medikus išrašą, pažymą iš sveikatos įstaigos ar pan. Jei nukentėję eismo įvykio metu, patyrę stresą ir iš jo kylančias sveikatos problemas, susijusias su eismo įvykiu, nesikreipsite į medikus, draudimo bendrovė neturės pagrindo padengti patirtą neturtinę žalą.