Paskelbta
3 metai prieš-
Kasmet į vandenynus patenka 10 mln. tonų plastiko, kuris suyra tik per kelis šimtus metų. Pusę pasaulyje pagaminamo plastiko sudaro vienkartinio naudojimo pakuotės, įskaitant ir plastikinius maišelius. Lietuvoje nuo liepos 1-osios itin ploni vienkartiniai plastikiniai maišeliai bus apmokestinami, tačiau tai – tik vienas iš būdų spręsti plastiko taršos problemą. Pavyzdžiui, kai kurios šalys apskritai uždraudė jų naudojimą.
Remiantis „Eurostato” duomenimis, Lietuva užima pirmą vietą Europos Sąjungoje pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą. Todėl plastikinių maišelių tema mūsų šaliai yra itin svarbi.
Uždraudė dešimtys šalių
Jungtinių Tautų duomenimis, virš 100 pasaulio šalių jau priėmė visišką arba dalinį plastikinių maišelių draudimą. Portalo „euronews.com” duomenimis, Europoje 18 šalių uždraudė plonus plastikinius maišelius, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Islandiją ir Albaniją.
Dalyje JAV ir Australijos valstijų plastikiniai maišeliai taip pat uždrausti.
Kinija dar 2008 m. uždraudė naudoti plonus plastikinius maišelius ir tuo pat metu pradėjo taikyti mokestį už tvirtesnius. 2020 m. pradžioje Kinija dar labiau sugriežtino įstatymus, skirtus kovoti su plastikinių maišelių naudojimu, uždrausdama visus nesuyrančius maišelius.
Lietuvoje žengiama kitu keliu. Naujienų portalai rašo, kad lengvi plastikiniai maišeliai nuo šių metų liepos 1 d. prekybos centruose kainuos nuo 1 iki 5 centų už maišelį. Klausimas, ar tokia maišelio kaina paskatins šalies gyventojus keisti savo įpročius.
Manau, galvojant apie plastikinį maišelį svarbu prisiminti, kad gamtoje šis maišelis suyra maždaug per 500 metų.
Ar plastikinių maišelių draudimas pasiteisina
Kaip rašo „euronews.com”, Kalifornijoje, JAV, uždraudus plonus plastikinius maišelius jų vartojimas sumažėjo 71,5 proc.
2022 m. per kasmetinį paplūdimio valymą Naujajame Džersyje, JAV, kur neseniai buvo įvestas draudimas, surinktų plastikinių maišelių skaičius sumažėjo 37 proc., lyginant su praėjusiais metais.
Alternatyvos plastikiniams maišeliams
Yra dvi pagrindinės alternatyvos, kuo pakeisti plastikinius maišelius. Galima rinktis arba aplinkai draugišką daugkartinį, arba vienkartinį popierinį maišelį. Šiuo metu užsienyje pirkėjai itin dažnai naudoja daugkartinius maišelius, pagamintus iš vienalytės neaustinės medžiagos. Priežastys, dėl kurių verslai ir žmonės renkasi būtent šiuos maišelius yra labai paprastos. Pirma, tokius maišelius galima lengvai perdirbti. Antra, jie tinkami liestis su maistu. Trečia, galima skalbti žemoje temperatūroje. Į tokius maišelius užsienyje dažnas pirkėjas deda ne tik įprastus maisto produktus, bet ir daržoves, vaisius, sveriamus saldainius ir kt. Verta paminėti, kad pasaulyje lietuviai daugkartinių, ekologiškų maišelių srityje yra inovatoriai. Bendrovė „Bagfactory” viena iš pirmųjų įmonių rinkoje gamins daržovėms, vaisiams skirtus daugkartinius maišelius automatizuotu būdu. Šis žingsnis leis pirkėjams įsigyti daugkartinius, ekologiškus, perdirbamus maišelius žymiai pigiau nei dabar.
Vakaruose gan įprasta prekybos centruose matyti, kad pirkėjai šviežius produktus, kaip žuvis arba mėsa, pakuoja ne į plastikinį, bet į specialų popierinį maišelį arba daugkartinį maišelį.
Už plastikinių maišelių pardavinėjimą kai kur gresia didelės baudos
Kenijoje taikomas griežčiausias pasaulyje plastikinių maišelių draudimas. Šalis dar 2017 metais įvedė plastikinių maišelių draudimą siekdama kovoti su dideliais potvyniais, kuriuos sukelia plastikiniai maišeliai, blokuojantys vandens kelius ir drenažo sistemas. Kenijos įstatymai draudžia gaminti, importuoti ir parduoti plastikinius maišelius, už ką baudžiama nuo 40 tūkst. JAV dolerių baudos iki 4 metų kalėjimo.
Niujorko valstija oficialiai uždraudė vienkartinių plastikinių maišelių platinimą 2020 m. spalį. Draudimo tikslas – sumažinti šiukšlių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį dėl plastiko gamybos išmetamų teršalų. Yra keletas draudimo išimčių, kuomet plastikiniai maišeliai vis dar leidžiami, pavyzdžiui, maistui išsinešti, termiškai neapdorotai mėsai ir receptiniams vaistams. Bet kokiems mažmenininkams ar verslo savininkams, kurie pažeidė galiojančias taisykles, gali būti skirta 500 JAV dolerių bauda.
Gvidas Krolis, „Bagfactory” vadovas
„Citadele“ suteikė 4,6 mln. eurų finansavimą tvarių pakavimo sprendimų įmonei „Bagfactory“
Investicinė bendrovė „Unlim“ investuos iki 10 mln Eur į jaunas gamybos įmones Lietuvoje
Lietuvių bendrovės kelias – nuo starto garaže iki siekio tapti pasaulinio lygio bendrove
Lietuviai sukūrė alternatyvą ploniems plastikiniams maišeliams
Gvidas Krolis. Tvarumas – vienas svarbiausių veiksnių renkantis darbdavį ar verslo partnerį
UAB „BIPA GROUP” sėkmingai užbaigė sandorį, parduodama UAB „BAGFACTORY” valdomą akcijų paketą
Į „Bagfactory” investuoja „Livonia Partners” fondas
29 „Proto industrija” laida – Vytautas Jokužis, Aušra Vankevičiūtė, Gvidas Krolis ir Marius Rumbinas






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...