Paskelbta
4 metai prieš-
By
Raminta V.
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės INVL įsteigtas naujasis mažmeniniams investuotojams skirtas „INVL alternatyvių investicijų fondas“ platinimo metu pritraukė 5,5 mln. eurų investicijų. Į fondą investavo 572 investuotojai.
Tai pirmasis INVL fondas, suteikęs galimybę mažmeniniam investuotojui investuoti į diversifikuotą skirtingų alternatyvių turto klasių portfelį – žemę ir mišką, infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą, atsinaujinančią energetiką bei privatų kapitalą. Siekiant sumažinti vienos turto klasės investicijų riziką, atrinktos alternatyvios investicijos bus išskaidomos skirtingose turto klasėse.
Į „INVL alternatyvių investicijų fondą“ fondą buvo galima investuoti nuo 5 tūkst. eurų. Bendra fondo veiklos trukmė – 10 metų (su galimybe pratęsti dar 2 metams). Fondas sieks investuoti į tokį kolektyvinio investavimo subjektų portfelį, kurio siekiama vidutinė metinė grąža yra 8 proc.
Fondo platinimo laikotarpis kėlė iššūkių – po mėnesio nuo platinimo pradžios prasidėjo karas Ukrainoje, kuris įnešė nerimo tiek gyventojams, tiek pakurstė įtampas ir rinkose. Neapibrėžtumo sąlygomis žmonės ilgiau vertino savo galimybes.
„Jaučiame didėjančią visuomenės brandą finansinio raštingumo tema bei ilgalaikio investavimo produktų poreikį: dauguma investavusių klientų supranta infliacijos poveikį ir siekia savo santaupas įdarbinti, tuo pačiu ieško įdomesnių alternatyvų, siekdami išskaidyti riziką. Mūsų klientų apklausos rodo, kad kapitalo rinkos vis dar yra sunkiai suvokiamos, o investicijos į fizinį turtą atrodo daug patikimesnės. Alternatyvios turto klasės bei į fizinį turtą investuojantys fondai dažnai būna prieinami tik informuotiems investuotojams, galintiems tam skirti ne mažiau 125 tūkst. eurų, ir smulkesniems investuotojams į juos patekti sunku. Produktą kūrėme atsižvelgdami į konkrečius mūsų klientų lūkesčius, todėl džiaugiamės laiku pasiūlę jų poreikius atitinkančią investavimo galimybę ir sėkmingai įgyvendinę fondo platinimui keltus tikslus“, – sakė dr. Dalia Kolmatsui, INVL mažmeninių paslaugų vadovė.
„Traukiantis neapibrėžtumo situacijai, metas investuoti yra palankus. Pirmosios fondo investicijas į alternatyvų turtą jau atliktos: sudarytos sutartys dėl investavimo į „INVL Sustainable Timberland and Farmland Fund II“ investicinius vienetus. Šis subfondas investuoja į tvariai plėtojamą mišką bei žemės ūkio paskirties žemę Baltijos jūros regione bei Vidurio ir Rytų Europoje. Taip pat pasirašyta sutartis dėl investicijų į „Blackpeak Capital“ valdomą privataus kapitalo fondą, orientuotą į augimo bendroves Pietryčių Europoje. Netrukus bus parinktos investicijos į pasaulio nekilnojamojo turto bei energetikos fondus“, – sako INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra aukšta, o geriausias būdas išsaugoti savo pinigų vertę yra juos investuoti. Turintiems šiek tiek mažiau santaupų, pasirinkimų nebuvo daug: jie galėjo rinktis gyvybės draudimą, pensijų fondus ar investicinius fondus, kurie daugiausia investuoja į viešose rinkose esančias akcijas ir obligacijas.
„Atrinkdami tinkamiausias alternatyvias investicijas ir formuodami jų derinį iš skirtingų turto klasių bei fondų, mes sumažiname investicijų portfelio riziką. Pats investuotojas, turėdamas mažesnes sumas investavimui, negalėtų tokiu būdu diversifikuoti savo investicijų, nes minimali suma į vieną alternatyvų fondą jam dažnai yra per didelė”, – sakė V. Rūkas.
Anot jo, investuotojai alternatyvių investicijų klasę mato kaip patrauklų sprendimą, siekiant diversifikuoti turimą investicijų portfelį, nes jos pasižymi didesniu stabilumu rinkoms svyruojant, tikintis gero rizikos bei grąžos santykio. Taip pat svarbu tai, kad fizinis turtas turi savybę išlaikyti vertę infliacijos periodu, todėl – alternatyvių investicijų kombinacija yra tinkamas pasirinkimas, kurį renkasi ir vis daugiau profesionalių investuotojų.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...