Paskelbta
7 mėnesiai prieš-
Jonė Kalendienė, ILTE ekonomistė
2026-ieji pasaulio ekonomikai atneša išskirtinę nežinomybę. Ekonomikos netikrumas šiuo metu yra kelis kartus didesnis nei pandemijos laikotarpiu. Tai lemia atsargesnį įmonių, investuotojų ir vartotojų elgesį bei kuria aplinką, kurioje prognozuoti tampa gerokai sunkiau. Vis dėlto, nepaisant pasaulinių rizikų, keliems sektoriams Lietuvoje prognozuojami palankūs metai.
Daug netikrumo, mažai optimizmo
Pasaulio mastu ekonominės prognozės 2026 m. išlieka gana kuklios. Netikrumas, susijęs su geopolitika, prekybos politika ir didžiosiomis ekonomikomis, stabdo daugelį sprendimų – tiek investuotojų ir vartotojų, tiek įmonių. JAV šiuo metu atrodo gyvybingiausiai: išsiskiria stipresnis vartojimas ir lūkesčiai dėl dirbtinio intelekto proveržio. Tačiau kartu išlieka reikšminga rizika dėl prekybos politikos pokyčių, kurie gali būti staigūs ir sunkiai prognozuojami.
Europa ir Azija į 2026-uosius žengia su lėto augimo perspektyva. Kinija susiduria su vidinėmis problemomis, kurias kiekvienais metais bandoma spręsti naujais planais, tačiau jų poveikis dažnai būna trumpalaikis. Papildomą netikrumą kuria ir nauji prekybos tarifai – tai gana naujas reiškinys, kurio viso poveikio pasaulis dar nejaučia. Šalys, tiesiogiai prekiaujančios su JAV, jau vienaip ar kitaip prisitaiko, tačiau tokios šalys kaip Lietuva, su JAV susijusios netiesiogiai, 2026 m. gali jausti antrines tarifų pasekmes.
Lietuva taip pat yra vadinamoje „pafrontės“ zonoje – šalia karo ir nestabilumo. Karas Ukrainoje, įtampos su Baltarusija, įvairūs incidentai, tokie kaip kontrabandiniai oro balionai ar laikini sienų uždarymai, kelia papildomų rizikų mūsų verslams. Šios rizikos nėra naujos, tačiau įmonės prie jų kartais pripranta, todėl staigesni pokyčiai – pavyzdžiui, visiškas sienos su Baltarusija uždarymas – gali užklumpti nepasiruošus. Kas yra dirbtinis intelektas ir kaip jis veikia mus?
Palankūs metai prognozuojami trims sektoriams
Tikėtina, kad sparčiausiai 2026 m. augs trys kryptys. Pirmiausia – mažmeninė ir didmeninė prekyba. Prekybininkai turėtų sulaukti gerų metų, nes dalis gyventojų pensijų lėšų bus išleidžiama vartojimui, tad bendra vidaus paklausa išliks stipri.
Gerai sektis turėtų ir paslaugų sektoriui. Kelionių organizatoriai, turizmo, pramogų, maitinimo, įvairių gyventojams skirtų paslaugų įmonės turės progą pasinaudoti padidėjusiomis lietuvių išlaidomis. Ypač vasarą žmonės, atsiėmę pensijų lėšas, tikėtina, jas leis aktyviau nei įprastai. Lietuvos eksportui ir toliau prognozuojamas dviženklis augimas
Palankūs metai prognozuojami ir aukštųjų technologijų bei gynybos pramonės šakoms. Elektronikos, optikos ir kitos aukštųjų technologijų pramonės sritys, susijusios ar galinčios būti susijusios su gynybos pramone, jau dabar pasižymi geresne perspektyva ir nesusiduria su ryškesniu sulėtėjimu. Didėjantis gynybos poreikis skatina tam tikrų technologijų paklausą ir atveria gamintojams naujų nišų.
Daugiau iššūkių – pramonei ir transportui
Tuo tarpu daliai tradicinių sektorių 2026-ieji bus sudėtingesni. Didžioji dalis Lietuvos tradicinės pramonės – mediena, baldai, trąšos, plastikas, metalo gaminiai – veikia rinkose, kuriose bendros augimo tendencijos išlieka lėtos. Papildomą nežinomybę kuria JAV prekybos politika, kurios poveikis gali pasireikšti ne iš karto. Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pakilo į 29 poziciją
Transporto sektoriui sudėtinga dėl sumažėjusių gamybos apimčių užsienyje ir dėl geopolitinių aplinkybių, ypač vežant prekes į rytų kryptis, kuriose situacija išlieka neaiški.
Chemijos pramonei 2026 m. taip pat nebus lengva. Dėl brangių žaliavų ypač dujų, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir konkurencijos iš rytų kaimynių šio sektoriaus sąlygos išlieka sunkios. Tai, kad dalis įmonių net nepradeda cechų darbo, rodo sudėtingą situaciją rinkoje. Artimiausiais metais reikšmingo palengvėjimo tikėtis nereikėtų.
Ateinančių metų rizikos ir kryptys
2026 metais išlieka tikimybė, kad realybė gali būti sudėtingesnė nei šiandien leidžia manyti prognozės. Tai ypač aktualu pramonei ir transportui, kur užsakymų jau sumažėję, o geopolitinis netikrumas gali paveikti tiek paklausą, tiek logistiką. Kita rizika susijusi su JAV politika, kuri gali lemti papildomų nežinomųjų dėl prekybos su rytų kryptimis ir jų poveikio Lietuvos vežėjams.
Mažai tikėtina, tačiau reikšminga galimybė būtų karo Ukrainoje pabaiga. Tai iš karto sumažintų rizikų lygį, atvertų naujų paslaugų ir projektų poreikį Europoje bei sukurtų naują ekonominių galimybių etapą. Vis dėlto dabartinės aplinkybės rodo, kad tokia perspektyva 2026 m. nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą toliau stiprins Inovacijų agentūros priemonės
Vertinant 2026 metus, bendras Lietuvos ekonomikos vaizdas išlieka labiau pozityvus nei neigiamas. Vidaus rinkos verslai turės palankesnes sąlygas, tuo tarpu eksportuojantys sektoriai ir toliau veiks didelio netikrumo aplinkoje. Tačiau tai nereiškia, kad struktūrinės problemos bus išspręstos – tai bus labiau vieneri stipresni metai, kurių poveikis bus laikinas. Po jų ekonomika gali grįžti prie kuklesnio augimo.
ILTE konsultaciniam centrui vadovaus Audrius Tamulevičius
Naujas reabilitacijos centras Šiauliuose diegia Lietuvoje dar nenaudotas technologijas
ILTE stiprina partnerystę su Europos investicijų fondu – siekia tapti EIF akcininke
Startuolių rinka Lietuvoje: ar artėja naujas augimo etapas?
Didžiausio finansavimo šiemet sulaukę verslo projektai – investicijos, keičiančios šalies ekonomiką
Agnė Jonaitytė-Karalienė: Perdegimas ar tiesiog nuovargis? Kaip atpažinti ir spręsti šią problemą metų pabaigoje
ILTE pritraukė 112 mln. eurų renovacijai – išleido žalias obligacijas su aukščiausiu kredito reitingu
ILTE finansavimas: per tris ketvirčius pasirašyta sutarčių už 900 mln. eurų
„Noviti Finance“ ir ILTE partnerystė: verslams atsiveria galimybė gauti 17 mln. eurų finansavimą






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Šeštadienį vasaros sostinė Palanga virs didžiausia šalyje dienos šokių aikštele – po atviru pajūrio dangumi jau aštuntą kartą vyks festivalis...
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...