Paskelbta
12 mėnesių prieš-
„Kreda“ grupės turtas 2025 m. pasiekė 644,9 mln. eurų, arba 27 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
2025 metų pirmąjį pusmetį „Kreda“ grupė, kurią sudaro 15 kredito unijų ir Jungtinė centrinė kredito unija, išlaikė nuoseklų augimą visuose pagrindiniuose finansavimo segmentuose. „Kreda“ grupės pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 3,5 proc. – iki 20,89 mln. eurų. Besitęsiantis bazinių palūkanų mažėjimo ciklas turėjo įtakos kredito unijų grupės pelnui, kuris, lyginant su praėjusiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 19 proc. – iki 2,35 mln. eurų.
„Nepaisant geopolitinių neramumų ir kintančio ekonominio klimato, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių finansavimo poreikis išliko stabilus. Verslas ir toliau investavo į augimą ir plėtrą. Paskolų portfelio augimą pirmąjį pusmetį daugiausia lėmė finansavimas žemės ūkio sektoriui. Sumažėjus tarpbankinėms palūkanoms, padidėjo ir būsto paskolų paklausa. Tuo tarpu dviženkliu tempu augusi indėlių suma rodo, jog „Kreda“ grupės nariai šį sprendimą ir toliau vertina kaip patikimą ir efektyvų būdą įdarbinti laisvas lėšas“, – komentavo „Kreda“ grupės valdybos pirmininkas Mindaugas Raipa.
Daugiau skolinosi verslas ir ūkininkai
Pirmąjį 2025 metų pusmetį naujai išduotų paskolų apimtys augo 14 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Smulkiam ir vidutiniam verslui naujų paskolų išduota 11 proc. daugiau. Būsto paskolų augimas siekė 13 proc. Žemės ūkio paskolų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išduota 24 proc. daugiau. Palygino populiariausius maisto programėlės vasaros užsakymus pagrindiniuose Baltijos kurortuose
Pirmąjį šių metų pusmetį „Kreda“ grupės kredito unijos suteikė rekordinę grupės istorijoje – 9,2 mln. eurų – sindikuotą paskolą vienai pažangiausių šaltyje džiovintų vaisių ir uogų produkcijos gamintojų Šiaurės ir Centrinėje Europoje. Ji skirta bendrovės plėtrai tarptautinėse rinkose, eksporto augimui finansuoti, obligacijoms išpirkti ir banko kreditui refinansuoti. Kita reikšminga kredito unijų grupės sindikuota 5,6 mln. eurų paskola – skirta lietuviško kapitalo tekstilės bendrovės apyvartiniam kapitalui ir turimiems finansiniams įsipareigojimams refinansuoti.
Kaip pastebi M. Raipa, smulkusis ir vidutinis verslas vis aktyviau domisi refinansavimo galimybėmis, ypač planuodami plėtrą – investuodami į naują įrangą ar technologinius sprendimus.
Finansiniai rezultatai
Pirmąjį 2025 m. pusmetį „Kreda“ kredito unijų grupės veiklos pajamos pasiekė 20,89 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža (ROE) – 8,20 proc.
„Kreda“ grupės turtas augo 27 proc. – iki 644,9 mln. eurų. Kapitalas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai augo 15 proc., iki 57,4 mln. eurų. Unijų grupės pelnas mažėjo 19 proc., iki 2,35 mln. eurų. Pradedamos elektromobilių įkrovimo parko statybos Varėnoje
Kredito unijų grupės „Kreda“ bendras paskolų portfelis sudarė 503,0 mln. eurų, tai yra 14 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai siekė 440,7 mln. eurų.
Indėlių bazė pirmąjį pusmetį didėjo 29 proc. ir pasiekė 571,7 mln. Tuo tarpu terminuotųjų indėlių portfelis išaugo 19 proc. – iki 436,6 mln. eurų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Kreda“ grupė išlaiko stiprų likvidumo padengimo rodiklį (LCR), kuris antrąjį šių metų pusmetį siekė 232,9 proc.
„Mažėjant terminuotųjų indėlių palūkanoms, kredito unijų siūlomi taupymo sprendimai vis dar vertinami kaip konkurencingi ir atitinkantys narių lūkesčius, lyginant su kitomis rinkoje prieinamomis alternatyvomis. Šis finansinis produktas ypač patrauklus fiziniams asmenims ir ūkininkams“, – komentavo M. Raipa.
Daugiau dėmesio paslaugų prieinamumui ir patogumui
2025 m. birželio pabaigoje Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) Gaminių ir paslaugų prieinamumo direktyva, kurios tikslas – užtikrinti, kad žmonės, turintys negalią, galėtų savarankiškai naudotis kasdienėmis finansinėmis paslaugomis. Planuojate taupyti?
Kredito unijų grupė „Kreda“ taip pat ruošėsi šiems pokyčiams – kredito unijų išduodamos mokėjimo kortelės pritaikytos žmonėms su regos sutrikimais – jos turi specialią trikampio formos įpjovą priešingoje pusėje nei kortelės lustas. Tai padeda kortelę teisingai įdėti į bankomatą ar mokėjimo terminalą, taip pat lengviau ją atskirti nuo kitų kortelių.
Interneto banke įdiegti įskiepiai, leidžiantys naršymą pritaikyti asmenims, susiduriantiems su disleksija, turintiems regos sutrikimų, spalvų aklumą, ADHD. Mobilioji „Kreda“ programėlė sukurta įgyvendinant skaitmeninio prieinamumo reikalavimus, o atnaujinama internetinės svetainės versija iki metų pabaigos taip pat bus visiškai pritaikyta naudoti žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių.
Kredito unijų grupė „Kreda“ pristatė įvaizdinę kampaniją, kurios pagrindinė žinutė – „Finansai be etikečių“. Kampanijos tikslas – parodyti, kad kredito unijos pirmiausia išklauso, įsiklauso ir tik tada priima finansinius sprendimus – ne klijuodami stereotipines etiketes, bet girdėdami žmogų.
„Kreda“ stiprina kapitalą: 1,06 mln. eurų subordinuotosios obligacijos – Nasdaq Baltijos „First North“ rinkoje
Sprendimas ūkiams, kuriuos palietė NMA paramos vėlavimas: „Kreda“ kredito unijos atveria finansavimo galimybes
„Kreda“ grupės trečiojo ketvirčio rezultatai: augo paskolos žemės ūkiui, išliko indėlių populiarumas
„Kreda“ grupė ir „Urbo“ bankas suteikė finansavimą „co-living“ projektui sostinėje
„Kreda“ grupė pradeda platinti 3 mln. eurų vertės obligacijų emisiją
Jungtinės centrinės kredito unijos grupės „Kreda“ plėtros vadovu tapo Ramūnas Kutelis
Kredito unijų grupė „Kreda“ įmonei „Dehidra“ suteikė didžiausią grupės istorijoje – 9,2 mln. eurų – paskolą
Imantys būsto paskolas galės lengviau pasirinkti palūkanas: kredito unijų nariai tą daro jau kelerius metus – kokie rezultatai?
Pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį „Kreda“ kredito unijų grupė fiksavo augimą: aktyvėjo verslo skolinimasis, augo indėlių portfelis






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...