LAT priėmė nagrinėti precedento neturinčią bylą: kaip Lietuvoje keisis vaistų kainos?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmą kartą nagrinės bylą dėl lygiagretaus vaistų importo, kurios baigties itin laukiama Lietuvos farmacijos rinkoje.

Reklama

Teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos Lietuvoje lygiagretų importą vykdančioms įmonėms bei pacientams. Jis gali nulemti konkurencijos padidėjimą ypač jautrioje vaistinių preparatų rinkoje arba pasmerkti lygiagretų vaistų importą išnykti, paliekant vaistinių preparatų tiekimą Lietuvoje tik vaistinių preparatų gamintojams. Tai, be abejo, turėtų įtakos vaistų kainoms.

LAT priėmė lygiagretaus vaistinių preparatų importuotojo UAB „Lex ano“ kasacinį skundą byloje, kurioje vaistų gamintojas „Berlin-Chemie“ siekia uždrausti „Lex ano“ prekiauti iš Vengrijos lygiagrečiai importuojamu tokiu pačiu vaistiniu preparatu su veikliąja medžiaga levotiroksino natrio druska. Šis vaistas, skirtas atstatyti skydliaukės hormono levotiroksino trūkumą, sumažinti skydliaukės veiklos įtampą bei gydyti skydliaukės vėžį, taip pat skiriamas po skydliaukės operacijos, siekiant slopinti naviko atsinaujinimą ir atstatyti skydliaukės hormonų stoką.

„Berlin-Chemie“ skirtingose valstybėse tą patį vaistinį preparatą parduoda skirtingais pavadinimais: Lietuvoje – „L-Thyroxin Berlin-Chemie“, o Vengrijoje – „Letrox“.

,,Lex ano“, vadovaudamasi Lietuvos teisės aktais, importuojamą vaistą pervadino taip pat, kaip ir gamintojas, bei perpakavo jį į lietuvišką išorinę pakuotę. „Berlin-Chemie“ siekia uždrausti „Lex ano“ šį vaistą parduoti Lietuvos pacientams priimtinu pavadinimu.

Iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas, LAT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido „Lex ano“ toliau prekiauti vaistu. Tuo yra užtikrinami vaistus vartojančių pacientų ir valstybės interesai, nes „Berlin-Chemie“ nelieka vienintelis šio į kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtraukto vaisto tiekėjas Lietuvoje.

Europos Sąjungoje lygiagretus importas yra laikomas teisėta prekybos priemone, kurią valstybės narės, tokios kaip Vokietija, Danija ar Švedija, jau daugiau nei 40 metų sėkmingai išnaudoja gerindamos vaistų tiekimo sąlygas savo šalių pacientams.

Lygiagretaus importuotojo veiksmai pervadinant bei perpakuojant vaistus yra grindžiami tuo, kad vartotojai nesirenka jiems nežinomų vaistinių preparatų nepaisant žemesnės kainos, vaistinių tinklai nesutinka prekiauti vaistiniais preparatais, kurių pavadinimas skiriasi nuo tapataus vaisto, kuriuo vaistinėje jau prekiaujama, o nelietuviška vaisto pakuotė yra nepriimtina pacientams.

Pirmosios instancijos teismas „Lex ano“ veiksmus laikė teisėtais ir „Berlin-Chemie“ ieškinį siekiant uždrausti lygiagretų importą atmetė kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos teismas buvo konstatavęs, kad „Berlin-Chemie“ veiksmai, kai tam pačiam (identiškam) vaistiniam preparatui yra užregistruoti skirtingi prekės ženklai skirtingose ES valstybėse, taikant kardinaliai skirtingą kainodarą, nenurodant adekvataus to pagrindimo, neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Tokie veiksmai neabejotinai dirbtinai skaido vieningą ES rinką, sudaro dirbtinas kliūtis lygiagrečiam importui ir konkurentų atėjimui į skirtingas rinkas, ir pažeidžia vartotojų ir valstybės interesus, nes vaistinio preparato, įrašyto į kompensuojamų vaistų sąrašą, kainų skirtumą apmoka visi Lietuvos gyventojai.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas laikėsi priešingos pozicijos, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmė naują, kurio pagrindu „Berlin-Chemie“ ieškinys buvo iš dalies tenkintas, uždraudžiant „Lex ano“ prekiauti vaistiniais preparatais Lietuvoje bei įpareigojant išimti jau esamus vaistinius preparatus iš apyvartos.

Jei „Berlin-Chemie“ liktų vienintelis ginčo vaisto tiekėjas Lietuvoje, dėl konkurencijos nebuvimo pralaimėtų pirmiausia vartotojai, nes konkurencija daro teigiamą įtaką tiek vaistinių preparatų prieinamumui, tiek kainoms.

Laurynas Lukošiūnas, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas