Paskelbta
1 metai prieš-
Vis daugiau inovacijas kuriančių Lietuvos įmonių verslo galimybes atranda perspektyviose Azijos rinkose, tokiose kaip Taivanas, Japonija ar Pietų Korėja. Tai atspindi augančios eksporto į šias šalis apimtys ir didėjantis Lietuvos partnerysčių su Azijos įmonėmis skaičius. Ekonominius ryšius ir bendradarbiavimą vystant inovacijas su šiuo regionu padės stiprinti ir per tarptautinę „Eureka“ tinklo programą „Globalstars“ skiriamas 1 mln. eurų finansavimas, kurį fasilituoja Inovacijų agentūra.
Azijos regione – vis daugiau galimybių
Anot Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovo Martyno Survilo, Taivanas, kaip ir Japonija ar Pietų Korėja, garsėja gerai išvystytais inovacijų ir aukštųjų technologijų sektoriais, tyrimų ir plėtros pajėgumais, kurie gali atverti daug naujų galimybių Lietuvos verslams, vystantiems aukštos pridėtinės vertės sprendimus.
Taivanui ir kitoms regiono šalims irgi įdomus Lietuvos inovacijų kūrimo potencialas – ypatingai lazerių ir optinių technologijų, gyvybės mokslų ir autonominių sistemų srityse.
„Su pažangiomis Azijos šalimis plėtrą sieja vis daugiau Lietuvos įmonių, nors dar ne taip seniai šia kryptimi žvelgė reta. Žinoma, tai specifinė rinka, reikalaujanti įdirbio, tačiau Taivanas, Japonija, Pietų Korėja ar Singapūras yra vienos iš inovacijų srityje pirmaujančių valstybių. O augant Lietuvos inovacijų sektoriui, abipusis susidomėjimas ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybės regione didėja“, – sako M. Survilas.
Anot M. Survilo, prie to prisideda ir Inovacijų agentūra, inicijuojanti Lietuvos įmonių išvykas į tarptautinius renginius ir parodas minėtose šalyse, taip pat organizuojanti atvykstamąsias verslo misijas, plėtojanti ryšius su tų šalių verslą ir inovacijų sektorių atstovaujančiomis institucijomis. Galimybių Azijoje ieškantiems verslams Inovacijų agentūra taip pat teikia konsultacijas apie šias eksporto rinkas.
Ypatingas dėmesys Taivanui
Duomenys rodo, kad Taivano ir Lietuvos ekonominis bendradarbiavimas tampa vis glaudesnis. Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys į Taivaną nuo 2021 m. iki 2024 m. išaugo 34,2 proc. ir pernai sudarė 22,2 mln. eurų.
„Į Lietuvą iš Taivano importuotų prekių vertė pernai siekė 110,1 mln. eurų. Ypač didelę vertę kuria bendradarbiavimas inovacijų srityje – turint omenyje ilgametį Taivano įdirbį ir didžiulį Lietuvos potencialą šioje srityje“, – pažymi M. Survilas. Pasak jo, būtent dėl to ir vyriausybė šią rinką yra priskyrusi prie tikslinių. Taivano startuolių delegacija domėjosi verslo perspektyvomis Vilniuje
Balandžio pradžioje Lietuvos mokslo taryba taip pat paskelbė kvietimą pasinaudoti finansavimu bendrų projektų su Taivano įmonėmis įgyvendinimui. Finansavimo biudžetas Lietuvai siekia 1 mln. eurų. Juo gali pasinaudoti projektus aukštųjų technologijų srityje įgyvendinančios bei su tvarumu susijusias tyrimų ir plėtros veiklas vykdančios įmonės. Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki rugpjūčio 29 d.
Pasak M. Survilo, Inovacijų agentūra aktyviai siekia, kad užmegztos partnerystės virstų realiais projektais ir sukurtomis inovacijomis – glaudžiai bendradarbiauja su Taivano Pramoninių technologijų tyrimų institutu (ITRI), siekdama identifikuoti potencialius partnerius abiejose šalyse ir suteikti jiems visą reikalingą pagalbą, kad būtų įgyvendinti kokybiški, abipusę naudą kuriantys projektai.
Kelius į Taivaną atrado lietuviški lazeriai
Vienas iš sėkmės pavyzdžių Taivane – Lietuvos aukštųjų technologijų įmonės „Workshop of Photonics“ (WOP) įsitvirtinimas ir partnerysčių mezgimas šioje Azijos rinkoje. Femtosekundinių lazerių mikromechaninio apdirbimo sprendimuose besispecializuojanti įmonė yra viena šios srities lyderių pasaulyje, o Taivanas tapo viena svarbiausių jos eksporto rinkų. Vilniuje vyko Lietuvos-Taivano verslo forumas
„Esame viena pirmųjų įmonių Lietuvoje, kuri sėkmingai išdirbo lazerinius procesus puslaidininkių pramonei ir aukščiausius reikalavimus atitinkančią įrangą pristatys tiesiai į Taivano gamyklas. Komponentus Lietuvos įmonės tiekia gana seniai, bet proceso išvystymas iki Taivano puslaidininkių pramonės reikalavimų ir įrangos pagaminimas – neeilinis įvykis Lietuvos lazerių bendruomenei“, – sako WOP verslo plėtros vadovas Martynas Dagys.

2018 m. su Taivano kompanijomis pradėjusios bendradarbiauti WOP atstovas pastebi, kad šios šalies rinka yra reikli ir viena atviriausių visame Azijos regione. Pasak jo, jei siūlomas produktas yra kokybiškas ir atitinka poreikius, bendradarbiaujama noriai ir atvirai, o taip pat yra jaučiama ir Inovacijų agentūros pagalbos įtaka.
„Inovacijų agentūra ženkliai prisideda prie sektoriaus žinomumo didinimo. Neretai, norint atkreipti pasaulinių žaidėjų dėmesį, tai padaryti vienai įmonei gali būti sudėtinga, todėl Lietuvos, kaip aukštųjų technologijų šalies su puikia ekosistema, prekės ženklo didinimas padeda plėtoti ilgalaikius santykius“, – kalba M. Dagys.
Nors, pasak M. Dagio, Lietuvos lazerių sektorius dabar deda tik pirmuosius žingsnius Taivano rinkoje, lyginant su įdirbiu Pietų Korėjoje ar Japonijoje, kur jau dirbama dešimtmečius, visgi potencialas yra milžiniškas – tik reikia pasiruošti investuoti daug laiko, pinigų ir kantrybės.
Tarp tikslinių Lietuvos eksporto rinkų Azijoje yra ne tik Taivanas, bet ir Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija, Malaizija, Vietnamas ir Indija. Pernai Lietuva iš šių šalių pritraukė 693,9 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų. O lietuviškos kilmės prekių eksportas į tikslines Azijos rinkas pernai viršijo 965 mln. eurų. Lietuvą ir Pietų Korėją sies glaudesni ryšiai jūrų transporto ir logistikos srityse
Beveik 400 mln. eurų investicijų į žaliąsias technologijas: Lietuvos verslai mato ir iššūkius, ir galimybes
Vilniuje oficialiai užbaigtos verslo centro „Hero“ statybos
Šeštoji verslo centro „Hero“ finansavimui skirta obligacijų emisijos dalis viršijo lūkesčius – šįkart dvigubai
Verslo centre „Hero“ – pirmieji nuomininkai






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...