Paskelbta
4 mėnesiai prieš-
Europos Sąjungos direktyva dėl lyčių pusiausvyros įmonių valdymo organuose jau nėra tik dokumentas Briuselio stalčiuose – ji tapo Lietuvos realybe. Nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai, kurie keičia verslo žaidimo taisykles.
2025 m. birželio 1 d. – data, kurią turėtų atsiminti visos didelės Lietuvos įmonės. Iki šios dienos jos privalės pateikti pirmąsias ataskaitas apie lyčių pusiausvyrą valdymo organuose. Už reikalavimų nesilaikymą gresia realios baudos – net iki 6 tūkst. eurų.
Kokie pokyčiai?
Naujieji reikalavimai paveiks ne tik biržines bendroves, kaip numatyta direktyvoje, bet ir visas dideles įmones Lietuvoje. Didelės įmonės – tai organizacijos, atitinkančios bent du iš trijų kriterijų:
• daugiau nei 250 darbuotojų
• metinės pajamos viršija 50 mln. eurų
• turtas balanse viršija 25 mln. eurų
Pagrindinė naujovė – didelės įmonės privalo užtikrinti, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų ne mažiau kaip 33 proc. (bet ne daugiau kaip 49 proc.) vadovų, valdybos ir stebėtojų tarybos sudėties.
„Daugelis įmonių vadovų dar nėra pilnai įsisavinę, kad naujos taisyklės yra ne rekomendacija, o įpareigojantis reikalavimas su konkrečiomis pasekmėmis”, – akcentuoja advokatų kontoros „Glimstedt” partnerė, advokatė Aušra Maliauskaitė-Embrektė.
Svarbu suprasti, kad tai nėra vienkartinis tikslas. Įmonės turi sukurti aiškias sistemas: atrankos kriterijus, objektyvų kandidatų vertinimą, skaidrius sprendimų pagrindimus. Esant vienodai tinkamiems kandidatams, pirmenybė teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties atstovui.
Konkretūs terminai ir pasekmės
2024 m. lapkričio 25 d. buvo patvirtinta Lyčių lygybės ataskaitos forma, kuri tampa pagrindiniu įrankiu kontroliuoti reikalavimų vykdymą. Nebiržinės didelės įmonės šią ataskaitą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai turi pateikti iki kiekvienų metų birželio 1 d.
Pirmosios ataskaitos – jau šių metų birželį. Įmonės turi nurodyti ne tik statistinius duomenis, bet ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi lyčių balansui užtikrinti. Jei balanso tikslas nepasiektas, įmonės turi paaiškinti kodėl tikslų nepavyko pasiekti. Lietuvoje debiutuoja naujas startuolis, siūlantis unikalią paslaugą vairuotojams
Administracinė atsakomybė už reikalavimų nesilaikymą yra reali: už sistemų neįdiegimą – baudos nuo 40 iki 560 eurų (pakartotinai – iki 1200 eurų); už informacijos nepateikimą kontrolieriui – nuo 390 iki 1950 eurų (pakartotinai – iki 6000 eurų).
„Tai ne simbolinės sumos – ypač atsižvelgiant į tai, kad baudos gali būti taikomos ne tik įmonėms, bet ir atsakingiems asmenims”, – paaiškina “Glimstedt” teisininkė Vaiva Silvija Tumaitė.
Daugiau nei formalumas
Ekspertės pabrėžia, kad lyčių pusiausvyros užtikrinimas neturėtų būti vertinamas tik kaip teisinis reikalavimas. „Tai galimybė stiprinti įmonių vidinius procesus, kurti objektyvesnius atrankos mechanizmus ir formuoti įtraukesnę organizacinę kultūrą”, – teigia A. Maliauskaitė-Embrektė.
Tai taip pat tampa svarbia ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) dalimi, kuri vis labiau paveiks įmonių vertinimą investuotojų ir partnerių akyse.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo svetainėje skelbs ir reguliariai atnaujins sąrašą įmonių, kurios pasiekė nustatytą proporciją. Tai reiškia, kad visuomenė galės stebėti, kurios organizacijos sėkmingai įgyvendina reikalavimus. Šioje srityje esame paskutiniai tarp Baltijos šalių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat kas dvejus metus teiks Europos Komisijai ataskaitas apie Lietuvos pažangą šioje srityje.
Lyčių balansas valdymo organuose nėra trumpalaikė mada – tai ilgalaikė Europos Sąjungos strategijos dalis. Įmonės turi suvokti, kad tai investicija į ateities konkurencingumą, o ne papildomos biurokratijos našta. Dirbtinis intelektas švietimo procese
„Patariame nevilkinti – reikėtų jau dabar įsivertinti vidaus politikas, kurti arba atnaujinti vidinius procesus ir ruoštis pirmųjų ataskaitų pateikimui”, – rekomenduoja „Glimstedt” teisininkės.
Vidaus sandoriai: ar ir toliau pirksime be konkursų?
„Glimstedt“ stiprina komandą ir plečia partnerių ratą: jungiasi patyręs advokatas dr. Linas Belevičius
Vaikų apsauga ar orveliška kontrolė: kas slypi už „Chat Control” reglamento?
Griežtinama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus: ką turi žinoti verslai?
Akcinių bendrovių įstatymo naujovės – ko laukti 2026-aisiais?
Teisė į akcijų opcioną – bendras sutuoktinių turtas?
Ar generatyvinio dirbtinio intelekto banga atslūgo?
Nauja LAT praktika keičia interesų konflikto sampratą darbo santykiuose. Kas rekomenduojama darbdaviams?
Bendrovė likviduota, tačiau liko nepaskirstyto turto. Kaip jį teisėtai perimti?
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...