Paskelbta
2 metai prieš-
Dirbtinio intelekto technologijos turi reikšmingą potencialą transformuoti švietimo procesus, o „EdTech“ startuoliai intensyviai dirba kurdami įvairialypius sprendimus, galinčius pritaikyti mokymo turinį individualiems poreikiams, optimizuoti vertinimo procedūras ir sudaryti galimybes giliau analizuoti mokinių pažangą. Tačiau „Glimstedt“ teisininkai Gabrielė Šapkauskaitė ir Ovidijus Speičys akcentuoja, kad šios galimybės ateina kartu su reikšmingomis teisinėmis ir etinėmis rizikomis, kurias būtina įvertinti, ypač kai DI diegiamas jautrioje švietimo srityje. Inovacijų agentūros finansavimo galimybė „EdTech“ ir „GameTech“ startuoliams pritraukė netikėtą susidomėjimą
Teisinis reguliavimas ir DI akto nuostatos
Neseniai įsigaliojęs Europos Sąjungos DI aktas nustato pirmąsias privalomas taisykles pasaulyje, reglamentuojančias DI sistemų kūrimą ir taikymą, įskaitant švietimo sektorių. „Glimstedt“ teisininkai pažymi, kad šiame akte aukštos rizikos kategorijai gali būti priskiriamos DI sistemos, naudojamos mokinių rezultatams vertinti, jų atrankai į mokymo programas ir draudžiamam elgesiui testų metu stebėti. Kadangi tokios sistemos gali turėti reikšmingą įtaką mokinių švietimo keliui ir jų galimybėms ateityje, DI aktas griežtai reglamentuoja šių sistemų projektavimą ir veikimą, reikalaujama laikytis aukščiausių patikimumo, skaidrumo ir teisingumo standartų. Inovacijų agentūra kviečia startuolius kurti inovatyvius produktus EdTech ir GameTech srityse ir gauti iki 62 tūkst. eurų investicijų
Balanso paieškos ir DI rizikos valdymas
„EdTech“ sprendimai sudaro prielaidas spręsti ilgametes švietimo problemas, tokias kaip vienodų mokymo metodų taikymas skirtingų gebėjimų mokiniams. DI potencialas „išlyginti žaidimo lauką“ ir sudaryti galimybes mokiniams pasiekti aukštesnius rezultatus yra didžiulis. Tačiau, kaip pastebi „Glimstedt“ teisininkai, didesnis DI integravimas į švietimą kelia ir praktinių, ir filosofinių klausimų. Ypač svarbu, kad technologijos ne tik didintų švietimo kokybę, bet ir neprisidėtų prie socialinės nelygybės didinimo. Neteisingai suprojektuotos ar prastai valdomos DI sistemos gali atkartoti esamą socialinį disbalansą, sustiprinti diskriminaciją ar padaryti žalingą poveikį pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, dėl lyties, socialinio ar ekonominio statuso, etninės kilmės ar fizinių gebėjimų. Prie EdTech projekto jungiasi vienaragio įkūrėjai ir tarptautinio pripažinimo sulaukę mokslininkai
Ateities perspektyvos ir žmogaus vaidmuo
„Glimstedt“ teisininkai atkreipia dėmesį, kad DI aktas numato „žmogaus kilpoje“ principą (angl. „human in the loop“), pagal kurį aukštos rizikos DI sistemos turi veikti prižiūrint žmogui. Tai užtikrina, kad DI technologijos negalėtų savarankiškai priimti sprendimų, galinčių turėti ilgalaikių pasekmių mokinių ateičiai, be žmogaus įsikišimo ir galimybės koreguoti DI sprendimus. Tokie DI sprendimai tampa prieinamesni ir naudingesni, kartu išlieka saugūs ir tinkamai valdomi, o „EdTech“ technologijų kūrėjams tenka užduotis užtikrinti, kad šios sistemos atitiktų visus DI akto keliamus reikalavimus. Įsigaliojo DI aktas
Brangus delsimas: kada vadovui už įmonės nemokumą gali tekti mokėti iš savo kišenės
Darbo kodekso pertvarka: daugiau laisvės stipresniems, daugiau rizikų silpnesniems?
Nuo 2026 m. keisis individualios veiklos iš kriptovaliutų apmokestinimas: ką svarbu žinoti
Kai fiktyvios sutarties sudarymas gali tapti nusikaltimu: riba tarp civilinės ir baudžiamosios atsakomybės
Vidaus sandoriai: ar ir toliau pirksime be konkursų?
„Glimstedt“ stiprina komandą ir plečia partnerių ratą: jungiasi patyręs advokatas dr. Linas Belevičius
Vaikų apsauga ar orveliška kontrolė: kas slypi už „Chat Control” reglamento?
Griežtinama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus: ką turi žinoti verslai?
Akcinių bendrovių įstatymo naujovės – ko laukti 2026-aisiais?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...