Paskelbta
2 metai prieš-
Ar manėte, kad išpirkos reikalaujama tik už žmones? Deja, pastaruoju metu smarkiai padaugėjo incidentų, kai programišiai pinigų prašo už pavogtus duomenis. Tai patvirtina ir naujausia „Microsoft“ saugumo ataskaita. Šios tendencijos kelia grėsmę tiek žmonėms, tiek organizacijoms ir kviečia rimčiau žiūrėti į kibernetinį saugumą. Edgaras Simonaitis, „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas, atsako, kaip apsaugoti savo verslą.
„Vienas didžiausių nuostolių, kurį įmonės patiria po kibernetinių atakų – tai reputacinė žala. Kibernetinės atakos kelia abejones dėl įmonės patikimumo, o tai gali privesti prie klientų pasitikėjimo praradimo ir netgi teisinių iššūkių“, – sako Edgaras Simonaitis, „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas.
„Microsoft“ spalio mėn. paskelbtoje skaitmeninės gynybos ataskaitoje „Digital Defense Report“ pranešė, kad įmonės klientai per vienerius metus susidūrė su beveik tris kartus didesniu išpirkos reikalaujančių atakų skaičiumi (angl. ransomware). Ataskaita apima laikotarpį nuo 2023 m. liepos iki 2024 m. birželio.
Išpirkos reikalaujančių programų atakos yra viena pavojingiausių kibernetinių grėsmių šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje. Tai yra kenkėjiškos programos, kurios įsilaužia į jūsų kompiuterį ar tinklą ir už svarbią informaciją, pavyzdžiui, dokumentus, nuotraukas ar duomenų bazes, reikalauja išpirkos.
Kenkėjiškų programų kūrėjai vis dažniau grasina nutekinti pavogtus duomenis specializuotose svetainėse. Šių metų pirmojo pusmečio „Rapid7“ tyrimas rodo, kad tokių atvejų skaičius išaugo net 67 proc.
„Dingę ar užrakinti duomenys gali paralyžiuoti įmonės veiklą, todėl tokios atakos kelia didelę grėsmę tiek privatiems asmenims, tiek organizacijoms. Be to, net sumokėjus išpirką nėra garantijos, kad pavyks atgauti duomenis nepažeistus. Išpirkos sumos dažnai būna labai didelės, o jų mokėjimas tik skatina kibernetinius nusikaltėlius tęsti savo veiklą“, – teigia „Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovas.
Išpirkos programos taikosi ten, kur duomenys jautriausi, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sektoriuje. Per pastaruosius metus sukčiai pakenkė 389 sveikatos priežiūros institucijoms. „Microsoft“ ataskaitoje nurodoma, kad šie išpuoliai sustabdė įstaigų veiklą, išjungė sistemas ir atidėjo medicininės pagalbos teikimą.
„Microsoft“ duomenimis, pernai daugiausiai kibernetinių atakų buvo vykdoma pasitelkiant socialinės inžinerijos atakas kaip fišingą, taip pat tapatybės vagystes bei išnaudojant viešai žinomas pažeidžiamas programas ir neatnaujintas operacines sistemas.
Kokių saugumo sprendimų imtis?
„Siekdamos apsaugoti savo verslą, įmonės turėtų į kibernetinį saugumą žiūrėti kompleksiškai ir užtikrinti ne tik techninių priemonių įgyvendinimą, tačiau nepamiršti ir žmonių. Reguliarūs darbuotojų mokymai, skirti atpažinti ir reaguoti į potencialias grėsmes, yra ne mažiau svarbūs nei pažangūs saugumo sprendimai“, – sako E. Simonaitis.
„Tele2“ Verslo klientų skyriaus vadovo teigimu, kiekvienas įmonės darbuotojas yra svarbi saugumo grandis. Dažniausiai saugumo incidentai įvyksta dėl žmogaus klaidos, remiantis daugelio ataskaitų skaičiavimais, tokių atvejų skaičius siekia daugiau nei 80 proc. Todėl būtina investuoti į darbuotojų švietimą ir sąmoningumą. Be to, turint gerai apgalvotą incidentų valdymo planą, įmonės gali greičiau reaguoti į ataką ir sumažinti jos padarinius.
Pasak E. Simonaičio, norėdamos sumažinti saugumo rizikas, įmonės turėtų bendradarbiauti su kibernetinio saugumo ekspertais, kurie gali padėti įvertinti pažeidžiamumą ir pasirinkti tinkamas apsaugos priemones.
Patyčios internete: ar socialinių tinklų draudimai apsaugotų vaikus?
„Tele2“ pirmąjį pusmetį gavo daugiau pajamų ir pelno
Ar DI jus prisimena? Kaip iš tikrųjų veikia pokalbių atmintis
Pakenkti gali vos kelios minutės : atsakė, kodėl telefono nereikėtų palikti automobilyje
Joninės sujudino Lietuvą: iš miestų – prie jūros, ežerų ir į gamtą
Keliaujate į užsienį ir bijote įjungti mobiliuosius duomenis? Ekspertas paaiškino, kaip nepermokėti
„Jeigu žmogus nori darbo – visa kita išmokstama”: P. Masiulis apie tai, kas „išduoda” gerą kandidatą
Vienas DI pokalbis viskam? Ekspertė paaiškina, kodėl tai ne visada gera idėja
Socialiniai tinklai vaikams iki 16 metų: ar draudimai išsprendžia problemą?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...