Paskelbta
3 metai prieš-
Pernykštis gamtinių dujų paklausos kritimas Europoje buvo didžiausias istorijoje, o prie jo prisidėjo ir Lietuvos verslas. Priimdamos gamtinių dujų poreikį mažinančius sprendimus, šalies įmonės siekia ne tik sutaupyti bei didinti konkurencingumą, bet ir prisidėti prie kovos su klimato krize. Viena tokių bendrovių – „Biovela–Utenos mėsa“, per ketverius metus savo suvartojimą sumažinusi beveik 4 kartus.
„Per praėjusių metų energetinę krizę, lyginant su 2021 m., visame žemyne dujų vartojimas susitraukė tiek, kad šio skirtumo būtų pakakę patenkinti 40 milijonų namų ūkių poreikius. Smagu, jog Lietuvoje atsiranda įžvalgių įmonių, kurios galimas rizikas numatė gerokai anksčiau ir šiandien gali skaičiuoti visapusišką naudą. „Biovela–Utenos mėsa“ galima laikyti pavyzdžiu, kaip kompleksiškai taupyti kiekvieną gamtinių dujų kubinį metrą tiek optimizuojant gamybos procesus, tiek vis labiau pasikliaujant alternatyviais energijos šaltiniais“, – sako „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė.
Dujas keičia technologijomis ir saulės energija
Pasak „Biovela–Utenos mėsa“ generalinio direktoriaus Žilvino Lenktaičio, noras savo veikloje naudoti mažiau dujų gimė dar gerokai prieš pernykščius energetikos rinkos sukrėtimus – 2019-aisiais. Tada priimti suvartojamų gamtinių dujų kiekius mažinančius sprendimus pastūmėjo padidėjusios gamybos apimtys ir siekis būti konkurencingesniems Lietuvos bei užsienio rinkose. Šios ambicijos privertė įmonę imtis griežtos veiklos optimizavimo programos, kurioje energetiniai procesai pateko į ypatingų prioritetų sąrašą.
Vienas pirmųjų „Biovela–Utenos mėsa“ žingsnių buvo surasti būdą, kaip maksimaliai efektyviai išnaudoti dujomis pagamintą energiją. Tam buvo pasitelktos šilumos atgavimo sistemos, kurios krosnyje ar kitame pramoniniame įrenginyje išsiskyrusią šilumą „pagauna“ ir leidžia ją panaudoti antrąkart – pavyzdžiui, patalpų šildymui.
Kitas labai svarbus sprendimas buvo didinti saulės elektrinės pajėgumus. Įmonė saulės energetiką naudoja nuo 2007 m., per šį laikotarpį ant „Biovela–Utenos mėsa“ pastatų stogų esančios saulės elektrinės pajėgumus pavyko išplėsti iki 3,45 MW galios ir taip pelnyti didžiausios savam suvartojimui skirtos jėgainės Lietuvoje titulą. Dideli nuosavos žalios energijos kiekiai leido gamtines dujas kompanijos veikloje vis labiau keisti elektra, mažinant išmetamo aplinkai kenksmingo anglies dioksido kiekį.
„Šios pastangos nenuėjo veltui. Statistika rodo, kad 2018 m. vienam produkcijos kilogramui sunaudodavome beveik 7 proc. kubinio metro gamtinių dujų, o kryptingai diegiant įvairias taupymo priemones 2022 m. šis rodiklis buvo sumažintas iki vos 1,84 proc. Džiugu, jog modernūs sprendimai padėjo ne tik su tuo pačiu gamtinių dujų kiekiu pagaminti daugiau produktų, bet ir dujų vartojimą mažinti apskritai. Pernykštės metinės dujų sąnaudos buvo net 2,6 karto mažesnės, nei 2018-aisiais“, – sėkmingos energetinės transformacijos pasiekimus vardina Ž. Lenktaitis
Dujų suvartojimo mažinimas – neišvengiamas
A. Vaitulevičė įsitikinusi, kad „Biovela–Utenos mėsa“ keliu neišvengiamai turės pasekti ir daugiau Lietuvos verslų. Įmones mažinti gamtinių dujų vartojimą skatins jų kainų nepastovumas ir Europos Sąjungos lygiu priimtos jų mažinimo priemonės, tiek vartotojai, kreipiantys vis daugiau dėmesio į tai, kaip buvo pagaminti jų įsigyjami produktai.
„Pirmas žingsnis, nuo kurio rekomenduojama pradėti įmonėms – atlikti išsamią energijos suvartojimo analizę, kartu apskaičiuojant į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tai leis užsibrėžti konkrečius poveikio aplinkai mažinimo tikslus ir galimas jų įgyvendinimo priemones. Startuoti rekomenduojama nuo tų sprendimų, kurie įgyvendinami paprasčiausiai ir duoda didžiausią ekonominę grąžą“, – pataria A. Vaitulevičė.
Pasak „Ignitis grupė“ energetinio efektyvumo programos vadovės, norint reikšmingai mažinti gamtinių dujų poreikį, dėmesį reikėtų nukreipti į šildymo procesą, kuriame gamtinių dujų sunaudojama daugiausia. Iš siūlomų sprendimų, pirmiausiai, tai ir senų dujų katilų pakeitimas tvaresniais ir reguliari jų priežiūra, ir automatizuotas jų valdymas, ir šilumos atgavimo sistemų diegimas ar biodujų gamyba iš įmonėse susidarančių atliekų.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą. Juo „Ignitis“ įsipareigoja šviesti ir konsultuoti vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais taip padedant vartotojams mažinti energijos vartojimo kaštus bei didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Stabili VVĮ finansinė grąža: valstybės biudžetas papildytas per 230 mln. eurų
Ignitis grupė: didžiausia energetikos bendrovė Lietuvoje – ką ji veikia ir kodėl svarbi?
2025 metų pirmąjį pusmetį VVĮ pardavimo pajamos augo 12,4 proc. – bendra apyvarta siekė 2,4 mlrd. eurų
VVĮ valdysena išlaiko stabilumą – gerai vertinama 28-iose įmonėse
Keliauti pajūryje – dar patogiau ir tvariau: kursuoja elektriniai autobusai
Darbo prasmė – nauja valiuta: ko darbuose šiandien ieško darbuotojai?
Valstybės valdomos įmonės išlaiko stabilumą – finansinė grąža valstybei išaugo trimis procentais
„Biovela Group“ 2024 m.: nuoseklaus augimo metai, 8 mln. eurų investicijos ir plėtros planai
„Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje: visos stotelės po 200 kW






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...