Nuotolinio darbo rinka: kuo Lietuvos įmonės skiriasi nuo kitų šalių?

Šiuolaikiniame globaliame pasaulyje geografinė padėtis nebeturi reikšmės: įmonės gali greitai ir lengvai samdyti talentus iš bet kurios šalies. Tiesa, kiekvienoje valstybėje nuotolinio darbo aplinka pasižymi unikaliais kultūriniais ar teisiniais ypatumais. Specialistų teigimu, Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos ir visos Europos šalimis, turi ne vieną išskirtinumą: mūsų įmonės samdo mažiau nuotolinių darbuotojų, prioritetą teikia iš mums kultūriškai artimesnių šalių ir dažnai samdo dėl kokybės poreikio, o ne siekdamos sumažinti išlaidas.

Reklama

Pokyčiai greičiausiai prigijo Vakarų Europoje

Nuotolinis darbas Europoje toliau populiarėja, rodo „Deel“ duomenys iš daugiau nei 150 pasaulio šalių. Daugiausia nuotolinių darbuotojų samdo Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų įmonės. Tiesa, ir kitos šalys darosi aktyvesnės: Ispanija, palyginti su pernai, aplenkė Švediją ir dabar yra penktoje vietoje pagal nuotolinių darbuotojų samdymo dažnumą.

Visos šios Europos šalys noriai samdo darbuotojus vienos iš kitų. Ypač populiarūs specialistai iš JK. Taip pat paklausūs darbuotojai iš JAV ar Turkijos. „Visos šalys suinteresuotos kokybiška darbo jėga ir kultūriniais panašumais, tik kiek išsiskiria Ispanija, kuri turi savotišką pranašumą: ispanų kalba plačiai vartojama Lotynų Amerikoje, todėl Ispanijos bendrovės turi kur kas didesnį darbuotojų pasirinkimą“, – sako Liina Laas, pasaulio žmogiškųjų išteklių valdymo platformos „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione.

Europos įmonės paprastai samdo programinės įrangos inžinierius, pardavimų ir produktų specialistus, taip pat klientų aptarnavimo darbuotojus, o JK samdoma išskirtinai daug nuotoliu dirbančių mokytojų. Dažniausi sektoriai, kuriuose veikia nuotolinius darbuotojus samdančios įmonės, yra IT, programinės įrangos kūrimo ir finansinių paslaugų.

Lietuvos darbdaviai teikia pirmenybę vietos talentams

Kaip rodo „Deel“ duomenys, net ir palyginti su mums artimomis Baltijos šalimis, Lietuvos nuotolinio darbo rinka skiriasi.

L. Laas atskleidžia, kad Lietuvos įmonės daugiausia nuotolinių darbuotojų įdarbina iš Lietuvos, Turkijos, Sakartvelo, Armėnijos, JAV, Ukrainos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės. Latvijos įmonės pirmenybę teikia darbuotojams iš Egipto, Filipinų, Lenkijos, Ukrainos, Brazilijos ir Sakartvelo, o Estijos verslas įdarbina žmones iš Ukrainos, Sakartvelo, Argentinos, Vokietijos, JAV, Kanados, Kolumbijos ir JK.

„Akivaizdu, kad Lietuvos darbdaviai yra konservatyviausi. Palyginti su kaimynėmis Latvija ir Estija, Lietuvos įmonės linkusios teikti pirmenybę vietos talentams. Tai rodo, kad Lietuva nelabai siekia kultūrinės įvairovės darbo vietoje. Tiesa, kaip atskleidžia duomenys, Lietuvoje samdomi ir Turkijos ar Kaukazo regiono darbuotojai. Jie nuo lietuvių, žinoma, skiriasi, bet verta pabrėžti, kad jie jau įpratę dirbti su Europos įmonėmis, jiems pažįstama europietiška darbo kultūra. Verta akcentuoti ir tai, kad lietuviai dažnai samdo vietos specialistus dar ir dėl to, kad šie itin vertina galimybę dirbti nuotoliu ir darbdaviai jiems tokią galimybę noriai suteikia“, – pasakoja L. Laas.

Visgi Lietuva tikrai nesako „ne“ nuotoliniams darbuotojams iš užsienio. „Šioje šalyje įmonės dažnai įdarbina kvalifikuočiausius specialistus iš JAV ir JK. Nors dėl to tenka mokėti šiek tiek daugiau, tačiau paprastai užtikrinamas nepriekaištingas darbas ir bendravimas. Manau, kad Lietuvos įmonės galėtų daug drąsiau ieškoti specialistų užsienyje, nes reikia pripažinti, kad Lietuva taip pat susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nedarbo lygis čia didesnis nei Estijoje ir Latvijoje, tačiau technologijų srities ekspertų Lietuvoje vis tiek stinga“, – priduria ji.

Talentų užsienyje ieško dėl plėtros, mažesnių kaštų ar kvalifikuotų specialistų trūkumo

Nors vis pasigirsta kalbų apie masinius technologijų srities darbuotojų atleidimus ir įmonių norą sugrąžinti darbuotojus į biurus, L. Laas sako, kad tendencijos išlieka nepakitusios – įmonės ir toliau pereina prie nuotolinio darbo.

2023 m. „Deel“ duomenys rodo, kad pasauliniu mastu dažniausiai nuotolinius darbuotojus įdarbina JAV, JK, Argentinos, Brazilijos ir Kanados įmonės.

„Samdyti darbuotojus užsienyje įmones skatina įvairios priežastys, bet dažniausiai tai vyksta dėl plėtros į naujas rinkas, kaštų mažinimo arba kvalifikuotų talentų trūkumo vietos rinkoje. JAV, JK ir Kanadoje samdoma ir dėl kokybės, ir dėl platesnio talentų prieinamumo: dažniausiai nuotoliu samdomi programinės įrangos inžinieriai, asistentai, pardavimų specialistai. Brazilijos ir Argentinos įmonės dažniau renkasi programinės įrangos inžinierius, pardavimų, produktų ar konsultacijų specialistus, jie atrenkami pagal savo kvalifikaciją ir ispanų ar portugalų kalbos žinias“, – sako L. Laas.