Paskelbta
3 metai prieš-
Karšto oro balionų oreiviai ir „Oro navigacija“ susitarė ir rado sprendimą dėl vienodų meteorologinių duomenų naudojimo nustatant vėjo kryptį ir greitį. Balionų pilotams ir skrydžių vadovams naudojant nevienodus duomenis, kildavo neaiškumų, ar suplanuotu laiku kilti ir skristi galima, ar visgi ne. Pakoregavus tvarkos aprašą, nuo šiol skrydžių vadovai ir karšto oro balionų pilotai galės vadovautis papildomais oro prognozės modeliais, reikalingais balionų skrydžių planavimui bei valdymui.
„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius tikisi, kad tai taps ženkliu lūžiu gerinant oreiviams sąlygas vykdyti karšto oro balionų skrydžius.
„Vilniuje turime didžiausią Lietuvos bei intensyviausiai veikiantį tarptautinį oro uostą ir virš miesto sklendžiančius, orlaivių tūpimo ar kilimo trajektorijų ribas kertančius karšto oro balionus. Kadangi būtinybė aviacijoje naudoti sertifikuotus meteorologinius duomenis yra neginčijama, džiaugiuosi, kad greitai rasta išeitis panaudoti kitokius, labiau karšto oro balionų skrydžių specifiką atitinkančius meteorologinius duomenis“, – sako S. Batavičius.
Pagal susitarimą su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, oreiviai nuo šiandien disponuos prognostiniais vėjo krypties bei greičio duomenimis 850 hPa lygyje.
Prieš skrydį skrydžių vadovai ir oreiviai susipažįsta su numatomam skrydžiui atlikt būtina meteorologine informacija, kurią sudaro naujausi meteorologiniai pranešimai bei prognozių analizė.
Numatoma, kad duomenų tikslumas bei kokybė ir tai, kad bus vadovaujamasi tais pačiais duomenimis, skrydžių vadovams ir oreiviams leis paprasčiau koordinuoti skrydžių planavimą. Kita kritiškai svarbi oro balionų skrydžiams sąlyga išlieka orlaivių eismas ir jo intensyvumas Vilniaus oro uoste.
„Oro navigacijos“ vadovo vertinimu, nesutampančių duomenų problemos mastai paaiškėjo tik prabėgus kuriam laikui ir oreiviams ėmus kvestionuoti skrydžių vadovų sprendimus.
„Oro navigacija“ kartu su oreiviais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, aviacijos priežiūros institucijomis bei Susisiekimo ministerija analizavo skirtingus atvejus, vertino oreivių pasiūlymus, bendravo su aviacijos bendruomenės atstovais.
„Tikimės, kad šios mūsų visų pastangos leis toliau sklandžiai vykdyti skrydžius oro balionais bei užtikrinti saugą“, – sako skrydžių valdymo įmonės vadovas.
S. Batavičius teigia, kad „Oro navigacija“ toliau stebės situaciją su karšto oro balionų skrydžiais, bendraus su suinteresuotomis šalimis ir bus pasirengusi bendradarbiauti su oreivių bendruomene siekiant ir toliau gerinti sąlygas karšto oro balionų skrydžiams.
Įsigaliojus naujoms karšto oro balionų skraidymo taisyklėms, padaugėjo atvejų, kuomet esant nepalankioms meteorologinėms oro sąlygoms leidimas kilti nebūdavo suteikiamas. „Oro navigacija“ ne kartą pabrėžė ir akcentavo, kad skrydžių sauga yra pats svarbiausias tikslas, kuris privalo būti užtikrintas Lietuvos oro erdvėje.
Lietuva žengia į ateitį: gautas sertifikatas atveria kelią sklandžiam bepiločių eismui
„Oro navigacija“ pristatė 2,5 mln. Eur kainavusią bepiločių orlaivių eismo valdymo sistemą
„Oro navigacija“ diegs dronų rizikos vertinimo priemonę „wingman“
Lietuvos oro erdvė bus stebima dar atidžiau: „Oro navigacija“ pradeda 3,6 mln. eurų projektą
Jau kitąmet Lietuvoje neliks neatpažįstamų dronų – ekspertai anonsuoja pokyčius
Skrydžių vadovo kasdienybė – kaip filme: nuo prasto oro iki nusileidimo tako „nepasidalinančių“ orlaivių
„Oro navigacija“ investuoja 2,5 mln. eurų: dronų naudotojai galės paprasčiau naudotis oro erdve
„Oro navigacijai“ 2022-ieji buvo finansiškai stabilūs: uždirbta pelno, bus mokami dividendai
Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...