Popieriaus pramonė: augo pajamos ir bendra skolų suma, mažėjo rizikingumas

Kreditų biuro „Creditinfo Lietuva” atlikta analizė atskleidė prieštaringą Lietuvos popieriaus gamybos sektoriaus situaciją. Nors įmonių skaičius per pastaruosius metus mažėjo, darbuotojų skaičius augo. Sektoriaus pajamos 2023 m. siekė 829 mln. eurų – tai 51 proc. daugiau nei 2021 m. pradžioje. Kartu pastebima ir nerimą keliančių ženklų – apibendrintais duomenimis, skolų portfelis per ketverius metus išaugo beveik 5 kartus. Neigiamiems pokyčiams didžiausią įtaką daro kelių įmonių patiriami sunkumai, o visas sektorius demonstruoja atsparumą – pastaruosius trejus metus neužfiksuota nė vieno bankroto, o rizikingumo rodikliai yra beveik dvigubai mažesni nei viso Lietuvos verslo rizikingumo vidurkis.

Reklama

„Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė parodė, kad šiuo metu Lietuvos popieriaus gamybos sektoriuje* veikia 176 įmonės, kuriose dirba 5 462 darbuotojai.

Nors įmonių skaičius palaipsniui mažėjo nuo 191 (2021 m.) iki 176 (2024 m. lapkritį), darbuotojų gretose svyravimai vyko kasmet, tačiau per pastaruosius 4 metus užfiksuotas augimas nuo 5 022 (2021 m. sausį) iki 5 462 (2024 m. lapkričio mėn.).

Ekonominiai rodikliai: yra teigiamų ir neigiamų pokyčių

Pvz., 2023 m. apibendrintais duomenimis, šio sektoriaus bendros pajamos siekė beveik 829 mln. Eur – tai 4,6 proc. mažiau nei 2023 m. pradžioje (869 mln. Eur), tačiau 21 proc. daugiau nei 2022 m. (684,6 mln. Eur) bei pusantro karto (51 proc.) daugiau nei 2021 m. pradžioje (548 mln. Eur). Vertinant beveik 4 m. retrospektyvą, vidutinės įmonių metinės pajamos padidėjo nuo 4,2 mln. iki 6,1 mln. eurų.

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamintojų sektorių sudaro plaušienos, popieriaus ir kartono, gofruoto popieriaus ir kartono bei taros iš jų, buitinių ir higienos reikmenų bei tualeto reikmenų popieriaus gamyba, popierinių raštinės reikmenų, kopijavimo popieriaus, vokų ir atvirukų, sienų apmušalų (tapetų), filtravimo ir kitų popierinių ir kartoninių gaminių gamyba.

Popieriaus pramonės skolų portfelis išaugo beveik 5 kartus

Iš pirmo žvilgsnio, popieriaus pramonės sektoriuje pastebimas reikšmingas vėluojamų vykdyti finansinių įsipareigojimų augimas. Vertinant sektoriaus įmonių duomenis apibendrintai, per beveik ketverių metų laikotarpį nuo 2021 m. pradžios iki 2024 m. pabaigos skolų portfelis išaugo beveik penkis kartus – nuo 157,7 tūkst. Eur iki 776,6 tūkst. Eur, nors skolų skaičius padidėjo nedaug – nuo 87 iki 89.

„Gilesnė analizė atskleidžia, kad viso sektoriaus apibendrintus rodiklius gadina kelių įmonių patiriamos problemos – vienai iškelta baudžiamoji byla, kitoje vyksta restruktūrizacija. Eliminavę šių įmonių įtaką, pastebime popieriaus gamybos sektoriaus stabilumą – palyginti su 2024 m. pradžia, vidutinis vienos skolos dydis sumažėjo nuo 2 999 Еur iki 2 803 Eur“, – sako Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ teisės departamento vadovė.

Bankrotų skaičius kasmet „banguoja“ nuo 0 iki 5

Per laikotarpį nuo 2003 m. iki 2024 m. pabaigos popieriaus gamybos įmonėse iš viso užfiksuota 30 bankrotų. Tačiau skirtingais laikotarpiais buvo skelbiamas nevienodas nemokumo atvejų skaičius. 2022-2024 m. bei 2014-2015 m. bankrotų išvis nebuvo, 2020-2021 m. jų buvo po 1 per metus. Tačiau 2009-2010 m. užfiksuota atitinkamai po 5 ir 4 nemokumo atvejus, 2013 m. – 4, 2017 m. – 3. Kitais metais buvo skelbiama po 1–2 bankrotus per metus arba nemokumo atvejų išvis nepasitaikydavo.

Rizikingumas beveik 2 kartus mažesnis nei kituose sektoriuose

Analizuojant popieriaus pramonės sektoriaus rizikingumo dinamiką 2022-2024 m. laikotarpiu, pastebimas nevienareikšmis vaizdas. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti klasėms priklauso 8 proc. popieriaus gamintojų, o aukšta bankroto rizika būdinga 5 proc. bendrovių – tai reiškia, kad daugiau kaip 90 proc. popieriaus gamybos įmonių priskiriamos žemai ir vidutinei rizikingumo klasėms. Situacijos stabilizavimasis pastebimas pastaruosius 2 metus, tačiau 2022 m. situacija buvo kur kas prastesnė – vėluoti atsiskaityti rizikavo 22 proc. įmonių, o arti nemokumo ribos buvo 14 proc. bendrovių.

„Šiuo metu, išskyrus keletą įmonių, Lietuvos popieriaus gamintojai išsiskiria palyginti nedideliu rizikingumu. Visų Lietuvos verslo bendrovių vidutinė tikimybė bankrutuoti – 9 proc., ir 16 proc. įmonių gali vėluoti atsiskaityti“, – aiškina D. Krikščiukaitė.

Didžiausi popieriaus ir popieriaus gaminių gamintojai pagal pajamas ir darbuotojų skaičių

Dešimt didžiausių Lietuvos popieriaus gamintojų pagal 2023 m. pajamas eurais rikiuojasi taip: „Nemuno banga“ (178,2 mln. Eur), „Aurika” (70,3 mln. Eur), „DS Smith Packaging Lithuania“ (59,4 mln. Eur), „Grigeo Klaipėda” (45,8 mln. Eur), „Grigeo Packaging” (36,4 mln. Eur), „Rietuva” (32,99 mln. Eur), „Pakmarkas“ (27,1 mln. Eur), „Bigso“ (24,9 mln. Eur), „Miko ir Tado leidykla“ (24,3 mln. Eur), „Klaipėdos kartono tara“ (23,8 mln. Eur).

Didžiausios šio sektoriaus įmonės pagal sukurtų darbo vietų skaičių: „Nemuno banga“ (580), „Aurika“ (481), „Bigso” (324), „Grigeo Tissue“ (244), „DS Smith Packaging Lithuania“ (214), „Klaipėdos kartono tara“ (203), „Regseda“ (200), „Pakmarkas“ (172), „Grigeo Klaipėda” ir „NB eco“ (po 160), „Grigeo Packaging“ bei „Miko ir Tado leidykla“ (po 159).