Privalomi sveikatos tikrinimai – formalumas ar priemonė išvengti nelaimių darbe?

Visi asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to kokios srities darbuotojai jie yra.

Reklama

Kaip dažnai darbuotojai privalo tikrintis sveikatą?

Paprastai dirbantieji turi tikrintis sveikatą 1 kartą per 2 metus, tačiau su jonizuojančios spinduliuotės šaltiniais, su polivinilchlorido, arseno, gyvsidabrio, mangano junginiais ar padidėjusio atmosferos slėgio sąlygomis dirbantys asmenys sveikatą tikrinasi 1 kartą per metus.

Darbuotojai iki 18 metų amžiaus privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. Sveikatos tikrinimo tvarka, specialistų konsultacijos ir tyrimai priklauso nuo konkretaus atliekamo darbo.

Maisto pramonės, viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, vandentiekio įrenginių, gydymo bei profilaktikos ir vaikų įstaigų, taip pat kai kurių kitų įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų sveikatos tikrinimai atliekami siekiant apsaugoti gyventojų sveikatą. Šių sričių darbuotojai, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei.

„Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė organizuoti ir vykdyti privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra aiškiai reglamentuota, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis“, – pažymi kancleris Šarūnas Orlavičius.

Darbdavio atsakomybė ir rekomendacijos

Darbdavys privalo organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą. Šios priemonės ne tik turi užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, bet ir apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo.

Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, yra darbdavio pareiga organizuoti privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus ir sudaryti darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo laiku bei už tą laiką mokėti vidutinį darbo užmokestį. Taip pat darbdavys turi patvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindinti darbuotojus ir kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko.

„Nors darbdaviai periodiškai organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos tikrinimus, deja, dažnai jie nebūna suinteresuoti sužinoti apie tikrąją darbuotojų sveikatos būklę, – pastebi kancleris Šarūnas Orlavičius. – Privalomieji darbuotojų sveikatos tikrinimai dažnai būna formalūs, neefektyvūs, atliekami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai, bijodami prarasti darbą ir pajamas, slepia savo tikrąją sveikatos būklę, vengia, kad būtų nurodomi apribojimai darbui. Todėl nereikėtų stebėtis, kad auga profesinių ligų atvejų skaičius: 2023 m. buvo užregistruotos 469 profesinės ligos 192 asmenims, tai 183 profesinėmis ligomis ir 50 asmenų daugiau negu 2022 m. 2023 m. vyrams nustatyta 351 profesinė liga, moterims – 118 profesinių ligų.“

Svarbu paminėti, kad įgyvendinus minėtame įstatyme įtvirtintus esminius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, darbdaviui, darbdavį atstovaujančiam ar jo įgaliotam asmeniui administracinė ar tuo labiau baudžiamoji atsakomybė nekyla, įmonė nėra keliama į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupę, net ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Taigi laiku atliekami darbuotojų sveikatos tikrinimai gali apsaugoti darbdavį nuo gana rimtų teisinių ir finansinių problemų.

Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) pildymas

Darbuotojų profilaktinius sveikatos tikrinimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose”, kuriuo yra patvirtintas 13 priedas „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas”.

Nustatyta sveikatos tikrinimų tvarka reglamentuoja, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas įsidarbinantį ar dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, privalo išduoti ir pagal kompetenciją užpildyti Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (F Nr. 048/a) nurodant: darbuotojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais; kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta darbovietės antspaudu bei darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens parašu.

Reikėtų pažymėti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra sudariusi galimybę darbdaviams vietoj Asmens medicininės knygelės (sveikatos paso) (forma E048) ir Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos (forma E047), naudoti elektronines darbuotojų sveikatos tikrinimų formas e. sveikatos platformoje. Darbuotojų sveikatos patikros įrašų e. sveikatos platformoje klausimais pagal kompetenciją išaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, o informacija yra pateikta jos interneto svetainėje pranešime „Darbdaviams ir darbuotojams – paprastesnis būdas tvarkyti profilaktinių sveikatos tikrinimų pažymas“. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje yra pateiktos su tuo susijusios darbdaviams aktualios instrukcijos.