S. Demiray. Lietuva tapo lydere e. prekybos sektoriuje Europoje: ką tai pasako apie verslą ir klientus?

Šiemet Eurostato paskelbtoje skaitmeninių technologijų ataskaitoje vienoje kategorijoje Lietuva pralenkė visas kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuva pasižymėjo geriausiai išpildytu elektroninės prekybos sektoriumi.

Reklama

Skaitmeninės technologijos keičia pasaulį, kuriame gyvename ir dirbame. Technologijos apima daugybę skirtingų mūsų gyvenimo aspektų – nuo kasdienių užduočių, tokių kaip skambinimas telefonu ir apsipirkimas, iki to, kaip veikia įmonės ir viešosios paslaugos. Tai leidžia indikuoti, kiek Lietuva yra atvira technologinėms naujovėms, o tai siunčia signalą verslui.

Lietuva aplenkė skandinavus

2024 metų Eurostato ataskaita pažymi, kad bent vienoje srityje Europai yra kur lygiuotis į Lietuvą. Iš ES šalių Lietuvai teko didžiausia internetu prekiaujančių įmonių dalis (39 proc.). Lietuva aplenkė Švediją (38 proc.) ir Daniją (37 proc.), o mažiausią elektroninės prekybos pasirinkimą turi Rumuniją ir Liuksemburgą (po 13 proc.).

Visuomet smagu kai Lietuva pirmauja ES pagal kokį nors teigiamą rodiklį. Šį rezultatą galima vertinti bent dviem pjūviais. Pirmasis parodo, kad Lietuvos verslai yra technologiškai aktyvūs, diegia naujus skaitmeninius sprendimus ir taip atkreipia klientų dėmesį. Lietuva turi internetinės prekybos gigantų, kurie sėkmingai teikia paslaugas ir užsienyje, o tai sudėtinga pasiekti neturint originalios idėjos arba patogaus įrankio. Antrasis pjūvis parodo, kad klientai vertina paslaugas, kurias galima gauti neišeinant iš namų. Kaip sakoma, kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla, tad iš dalies tokį rezultatą lemia ir klientų poreikiai

Panaši tendencija matoma ir bankų sektoriuje. Klientai vis labiau vertina funkcionalias bankų programėles, dažniau renkasi konsultacijas nuotoliu, norintieji gauti paskolą, duomenis supildo tiesiog internetu.

Penktadalis ES apyvartos – iš e. prekybos

Per 10 metų elektroninių parduotuvių rinka padidėjo 10 proc. Jei 2013-aisiais vos 16 proc. verslų vykdė elektroninę prekybą, tai praėjusiais metais tokių įmonių fiksuota 23 proc.

Statistika rodo, kad didelių įmonių, vykdančių elektroninę prekybą, dalis buvo gerokai didesnė (46 proc.) nei smulkių ir vidutinių įmonių (22 proc.). Elektroninė prekyba praėjusiais metais sudarė 18 proc. visos ES apyvartos.

Reklama

Pandemijos laikotarpiu pamatėme, kad verslai gali greitai persiorientuoti ir pradėti teikti paslaugas internetu. Visgi, tam tikrų prekių įsigijimas yra savotiškas ritualas, žmonėms dar vis patikimiau atrodo nusipirkti tai, ką pačiupinėjai, pamatei tikrovėje. Tačiau nereikia ignoruoti fakto, kad išlaikyti fizinę parduotuvę tampa vis sudėtingiau. Kartais tai įrodo tų pačių prekių skirtumai internete ir fizinėje parduotuvėje.

Populiarumą skina drabužiai

Eurostato duomenimis, elektroninė prekyba praėjusiais metais ES buvo populiariausia tarp 16–24 metų amžiaus žmonių (82 proc.). Elektroninę prekybą rinkosi apie 78 proc. 25–64 metų amžiaus asmenų ir daugiau nei pusė (52 proc.) 65–74 metų amžiaus žmonių.

Net 70 proc. žmonių visoje ES praėjusiais metais elektroninėse parduotuvėse pirko drabužius, avalynę ar aksesuarus. Šie pirkiniai buvo kone dvigubai populiaresni už bilietus į kultūrinius ar kitus renginius (36 proc.) ar filmus ir serialus, transliuojamų srautu (35 proc.).

Kas trečias pirkėjas naudodamasis internetine svetaine arba programėle nuomojosi būstą arba įsigijo transporto paslaugą. Apie 30 proc. ES gyventojų elektroninėje parduotuvėje užsisakė maisto į namus.

Ką internete pirko lietuviai?

Nors lietuviai praėjusiais metais elektroninėse parduotuvėje taipogi dažniausiai rinkdavosi drabužius ir avalynę (64,8 proc.), tačiau ši statistika nesiekė ES vidurkio. Antras pagal populiarumą pirkinių segmentas – transporto paslaugos. Jas įsigydavo kas antras elektroninių parduotuvių lankytojai. Taip pat bent trečdalis pirkėjų uoliai ieškojo kosmetikos prekių.

Mažiausiai populiari prekė internetinėse parduotuvėse – srautu transliuojami filmai, serialai ir kitos programos. Šio segmento prekėmis domėjosi vos apie 16,5 proc. lietuvių. Mažiau už lietuvius srautu transliuojamas turinys viliojo tik lenkus (16,4 proc.) ir bulgarus (7,5 proc.).

Sarp Demiray, „European Merchant Bank” generalinis direktorius